Bet rinkos jėgos rodo, kad krizė nesibaigs sulig žiemos pabaiga, ir vadovai susiduria su dilema: jų įvestų laikinųjų priemonių gali nepakakti. Elektros ir dujų kaina visame žemyne jau dabar, regis, yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria valstybės, visaip mėginančios ištrūkti iš pandemijos gniaužtų.
Penkių didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – ministrai bando padėti vartotojams susimokėti už komunalines paslaugas, kad jų namuose būtų šilta ir šviesu, siūlydami dotacijų paketus ir terminuotus mokesčių mažinimus. Iš tiesų ryškėja bendra tendencija – tikėtis, kad problema išnyks, ir kartu labiau pasikliauti bendrovėmis. „Electricite de France SA“ akcijų vertė sausio 14 dieną rekordiškai smuko, Prancūzijos vyriausybei patvirtinus planus priversti įmonę parduoti daugiau elektros energijos su didele nuolaida.
Dujų kaina pernai išaugo daugiau nei tris kartus, ir visi – energetikos bendrovės, analitikai bei prekiautojai – tvirtina, kad aukštos kainos, jau dabar lemiančios nesuvaldomą infliaciją, išliks ir toliau. Ateities sandoriai kiek nuslūgo nuo pasiekto piko, ir vis dėlto orai dar gali atšalti. Be to, kyla įtampa su Rusija dėl galimos invazijos į Ukrainą, ir tai gali sutrikdyti itin svarbų tiekimą.
„Dėl krizės masto vyriausybinių priemonių nebepakanka, kad būtų padengtas visas poveikis ekonomikai, – sakė Simone‘as Tagliapietra, Europos ekonomikos ekspertų grupės „Bruegel“ mokslinis bendradarbis. – Kuo ilgiau išsilaikys tokia situacija, tuo labiau vyriausybės bus priverstos nukreipti savo paramą į konkrečius visuomenės segmentus – sudėtinga atranka tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.“
„Bank of America Corp.“ vertinimu, šiais metais Europos namų ūkiai už energiją mokės vidutiniškai 54 proc. daugiau nei 2020 – aisiais, didžiausią prieaugį turėtų jausti Jungtinės Karalystė ir Italija, kur vidutinės metinės sąskaitos gali pašokti daugiau nei 1000 JAV dolerių.
Iki šiol suteikta parama taip pat atspindi skirtingas politines kultūras: „Bank of America“ teigimu, iki šiol paskelbtuose planuose numatyta metinė 337 eurų (389 JAV dolerių) suma vienam namų ūkiui Italijoje, daugiau – Prancūzijoje, bet Jungtinėje Karalystėje – nulis.
Bėda ta, kad visa tai vyksta tuo metu, kai vyriausybėms būtina susiveržti diržus po beveik dvejus metus trukusių valstybinių pastangų dosniai padėti verslovėms ir darbuotojams per COVID-19 pandemiją. Be to, joms tenka subalansuoti valstybinės intervencijos poveikį energetikos sektoriaus įmonėms, nuo kurių priklauso, ar joms pavyks įgyvendinti ambicingus nacionalinius klimato kaitos tikslus – laipsniškai mažinti anglies dioksido išmetimą.
Jau balandį bus sprendžiami dar aštresni politiniai klausimai. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono laukia rinkimai, o Jungtinėje Karalystėje, padidinus energijos kainų viršutinę ribą, pragyvenimo išlaidų augimas gali dar labiau pakilti, ir tai tik pakurstytų dar stipresnę sumaištį, su kuria susiduria ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Taigi, ką šiuo klausimu daro vyriausybės?
Vokietija
Trišalės koalicijos įvairialypumas apsunkina bendros politikos formavimą. Nors šalies kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai palankiai vertina valstybės subsidijas skurdžiau gyvenantiems namų ūkiams, verslui palanki liberalioji FDP apskritai skeptiškai vertina dosnias išmokas.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas, vienas iš Žaliųjų partijų lyderių, aiškiai leido suprasti, kad jo prioritetas nėra kova su kylančiomis energijos kainomis, veikiau siekiama finansuoti ambicingą klimato apsaugos programą, įskaitant pastangas didinti dalį atsinaujinančiųjų išteklių Vokietijos energijos rūšių komplekse.
Todėl Berlyno vyriausybė kol kas sugebėjo susitarti tik dėl 130 mln. eurų vertės vienkartinių subsidijų paketo mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuris bus išmokėtas vasarą, kai vartotojai gaus sąskaitas iš energijos tiekėjų. Taip pat planuojama nuo kitų metų perkelti papildomą apmokestinimą už atsinaujinančius energijos šaltinius – apie 300 eurų vienam namų ūkiui, – iš sąskaitų už energiją į valstybės biudžetą.
Prancūzija
Prancūzija ėmėsi agresyvesnės strategijos nei jos Europos partnerės. Pirmąją E. Macrono kadenciją aptemdė vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestai prieš kylančius mokesčius už dyzelinį kurą, tad prezidentas ypač jautriai reaguoja į galimą augančių energijos kainų poveikį jo populiarumui.
Šalies premjeras Jeanas Castex‘as pernai lapkritį įšaldė dujų tarifus iki 2022 metų pabaigos, vyriausybei įsipareigojus kompensuoti tiekėjams paskolomis, kol kainos nuslūgs. Be to, vyriausybė metų pradžioje paskirstė 4,4 mlrd. eurų, skirtų padėti piliečiams išgyventi dujų ir benzino kainų šuolį.
Finansų ministras Bruno‘as Le Maire‘as teigė siekiantis užtikrinti, kad sąskaitos už elektrą nepadidėtų daugiau nei 4 procentais. Pasiūlymas paremtas elektros energijos mokesčių mažinimu; vyriausybės skaičiavimais, iš pradžių tai jai kainavo 4 mlrd. eurų, vėliau šis rodiklis padvigubėjo. Bet to vargu ar pakaks, tad vyriausybė taip pat paprašė valstybės kontroliuojamos bendrovės EDF pigiai parduoti daugiau energijos konkurentams, laikraščiui „Le Parisien“ sakė B. Le Maire‘as. Toks sprendimas komunalinių paslaugų įmonei kainuotų 7,7 mlrd. eurų, sausio 13 dienos rinkos kainomis, o jos akcijų vertė kristų.
Jungtinė Karalystė
Britanijoje, priešingai, ministrai – taupesni. Jie leidžia rinkos jėgoms dominuoti neviršijant sąskaitų viršutinės ribos, kurią du kartus per metus koreguoja reguliavimo institucija. Vyriausybė taip pat atkreipia dėmesį į 4,2 mlrd. svarų sterlingų (5,8 mlrd. JAV dolerių) vertės esamas priemones, įskaitant subsidijas, vadinamąsias „žiemos kuro išmokas“ ir nuolaidas mažiau uždirbantiems asmenims.
Šalies iždo sekretorius Rishis Sunakas rugsėjį pranešė apie 500 mln. svarų sterlingų didesnio masto paramą sunkiai besiverčiantiems namų ūkiams, kad jie galėtų geriau atremti išaugusias pragyvenimo išlaidas žiemą, įskaitant už maistą ir drabužius. Kainų augimo „lubos“ spalį buvo padidintos 12 proc., o didmeninių kainų trajektorija reiškia, kad balandžio mėnesį jos gali šoktelėti dar 50 procentų. Tai taip pat atspindės sąnaudas, susijusias su dešimtimis smulkesnių energijos tiekėjų, kurie nutraukė veiklą.
Vyriausybė kelis mėnesius derėjosi su daug energijos naudojančios pramonės vartotojais, įskaitant diskusijas dėl valstybės remiamų paskolų. Ji svarsto galimybes, kaip padėti vietos vartotojams, išplečiant subsidijų ir nuolaidų taikymą pensininkams ir mažų pajamų namų ūkiams, taip pat nagrinėja pramonės pasiūlymus dėl paskolų, kuriomis tikimasi atidėti bent dalinį kainų šuolį, numatomą balandį. Pasak B. Johnsono, sąskaitų pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas yra per daug tiesmuka priemonė ir ja naudotųsi tie, kuriems jos nereikia.
Italija
Italijos premjero Mario Draghio vyriausybė laikosi kitokios nuomonės. Italija sumažino mokestį už dujas visiems vartotojams, be to, moka priemokas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, taip pat sumažino mokesčius, kuriais finansuojamos subsidijos atsinaujinančiajai energijai. Valstybė remia su sunkumais susiduriančius namų ūkius, numatydama 8,5 mlrd. eurų paramą iki šių metų kovo mėnesio.
Ministrai taip pat svarsto teisės aktus, kurie įpareigotų energetikos įmones prisidėti prie priemonių, skirtų padėti sumažinti mažesnes pajamas gaunančių asmenų sąskaitas už elektrą, sausio 12 dieną kalbėjo šalies Plėtros ministras Giancarlo‘as Giorgettis. O energetikos reguliuotojui perspėjus dėl žymaus kainų augimo šį ketvirtį, M. Draghis pareiškė, kad nuo antrojo ketvirčio prireiks papildomų priemonių. Diskusijoje daugiausia dėmesio skiriama dviem galimiems sprendimams: arba keisti mokesčių kodeksą, kad jis būtų orientuotas į atsinaujinančios energijos gamintojus, arba ieškoti būdų, kaip išreikalauti iš įmonių, kad šios garantuotų mažesnes sąskaitas vartotojams.
Tuo tarpu Italijos bendrovės taip pat prašo pagalbos, norėdamos apsisaugoti nuo galimo veiklos nutraukimo ir bankroto. Pramonės asociacijos „Confindustria“ skaičiavimais, 2022 metais įmonių sąskaitos už energiją padidės iki 37 mlrd. eurų, t. y. 85 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais, ir daugiau nei keturis kartus viršys 2019 metų lygį.
Ispanija
Premjero Pedro Sanchezo vyriausybės pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad turi ribotas galimybes kontroliuoti energijos kainas, atsižvelgiant į didmeninės rinkos struktūrą ir Europos reglamentus. Tačiau ji nusprendė apmokestinti didesniais mokesčiais energetikos bendroves ir palengvinti sąskaitų mokėtojams tenkančią naštą.
Pernai rugsėjį ministrų kabinetas patvirtino nenumatytą mokestį už komunalines paslaugas, kuris, kaip jis tikėjosi, galėtų surinkti daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Gruodžio 21 d. vyriausybė keturiems mėnesiams pratęsė laikiną mokesčio, taikomo sąskaitoms, sumažinimą, o šis sprendimas valstybei kainuos daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
Bet, kaip sausio 14 dieną duotame interviu įspėjo Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino, vyriausybės nustatytos priemonės turi reikšmingą finansinį poveikį, „todėl jos nėra ilgalaikis sprendimas“.
