Krovinių, pasieksiančių Azijos naftos perdirbimo įmones po dviejų ar trijų mėnesių, kainos šiais metais visame pasaulyje stipriai kilo.

Susidarantis laiko tarpas tarp šių siuntų įsigijimo ir to momento, kai jos pasiekia daugiausia pasaulyje importuojantį regioną, reiškia, kad prekybininkai iš tikrųjų turi atsižvelgti į tai, kaip rutuliosis dabartinis Omikron atmainos protrūkis, ypač Kinijoje. Jų optimistines prognozes dar labiau sustiprina faktas, kad dar du neigiami paklausos veiksniai – žiemos olimpinės žaidynės Pekine ir Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių – taip pat jau bus išnykę, kai atvyks naftos barelių partijos.

„Naftos rinka neįtikėtinai atspari, ir „buliai“ visiškai kontroliuojami“, – sakė Tamas Varga, „PVM Oil Associates Ltd.“ analitikas. – Fizinė žaliavinės naftos rinka gerokai viršija išankstinius ar ateities sandorius. Tai leidžia numanyti galimą įtampą greitu metu.“

Pasaulinė paklausa sustiprėjo labiau nei prognozuota, tam, ko gero, įtakos turėjo tai, kad naujausia koronaviruso atmaina ekonomikai atsiliepė ne taip skausmingai, kaip baimintasi, trečiadienį sakė Fatihas Birolis, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius. Anot jo, daugiausia lėmė „švelnesni lūkesčiai dėl Omikrono“, bet prisidėjo ir tiekimo trikdžiai.

Rinka akivaizdžiai stiprėja, kai kroviniai pakraunami iš tokių regionų kaip Rusijos Tolimieji Rytai, Artimieji Rytai, Šiaurės jūros, Vakarų Afrikos, Baltijos jūros regionai, įtakos turi ir JAV skalūnų gamintojų nafta.

Anot prekiautojų, Abu Dabio „Murban“ žaliavinės naftos, kuri bus gabenama kovo mėnesį, neatidėliotinų sandorių diferencialai šoktelėjo daugiau nei vienu JAV doleriu už barelį, o Rusijos „Sokol“ žaliavinės naftos, tiekiamos iš Sachalino salos, esančios šalies rytuose, kaina padidėjo maždaug 5,60 JAV dolerio už barelį, palyginti su jos etalonu, – tai 1,50 JAV dolerio prieaugis per mėnesį.

Išgraibsto naftą

Perdirbimo įmonės Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Indijoje išgraibsto milijonus barelių brangesnės šviesios, mažiau sieros turinčios JAV žaliavinės naftos, kuri turėtų būti pristatyta balandį.

Europoje prekiautojai jau moka dideles priemokas, kad užsitikrintų sieringesnes naftos rūšis, kurias paprasčiau perdirbti, po to, kai Libijoje sumažėjo tokių rūšių atsargos dėl daugybės trikdžių. Priemokos už „Forties“ naftą, kuri dažnai nustato regioninį „Dated Brent“ markės lyginamąjį indeksą, yra didžiausios per dvejus metus. „Ekofisk“, dar vienas svarbus lyginamasis standartas, pakilęs aukščiau nei bet kada per visą pandemijos laikotarpį. Jungtinėse Valstijose Šiaurės Dakotos „Bakken“ žaliavinės naftos kaina yra didžiausia per pastaruosius dvidešimt mėnesių. Kiek anksčiau šią savaitę Libija buvo pasirengusi atnaujinti naftos eksportą iš dviejų svarbiausių Vakarų uostų, po to, kai nereguliarioji kariuomenė nutraukė naftotiekių blokadą, tačiau taip pat susidurta su eksporto trikdžiais.

Tačiau stipri ne tik šviesios, mažiau sieringos naftos rinka. Net ir Rusijos flagmanas „Urals“ – turinti daugiau sieros – taip pat brangsta, o prekiautojai Europoje praneša apie stiprią paklausą visame žemyne.

Naftos ateities sandorių vertė per šiuos metus šoktelėjo maždaug devyniais procentais, neseniai užfiksavusi didžiausią metinį prieaugį nuo 2009 metų, nes ekonomikų atsivėrimas skatina pasaulinį vartojimą nepaisant spartaus omikrono atmainos plitimo.

Išankstinių sandorių kreivė

Fizinės rinkos stiprumas atsispindi ateities sandorių rinkos išankstinių sandorių kreivėje. Išvestinės finansinės priemonės yra vadinamojo deporto režime (angl. backwardation), kai artimiausio laikotarpio kainos yra didesnės už vėlesnes.

Ketvirtadienį „Brent“ naftos vadinamojo greitojo kainų skirtumo lygis pasiekė 77 centus už barelį, palyginti su 43 centais praėjusių metų pabaigoje. „West Texas Intermediate“ ekvivalentas sudarė 67 centus, palyginti su 33 centais 2021 metų pabaigoje.

Vis dėlto esama nemažai rizikų, kad vadinamųjų „bulių“ piešiamos prognozės pernelyg optimistinės. Koronavirusas vis dar kelia daug netikrumo. Kinija uždarė keletą miestų, ir didžiausia pasaulyje importuotoja visomis išgalėmis mėgina suvaldyti naujus COVID-19 atmainų sukeltus protrūkius.

2020 metais šalyje taikyta agresyvi kovos su COVID strategija daugiausia prisidėjo prie pasaulinio vartojimo susilpnėjimo. Tad bet kokie didesni suvaržymai šį kartą gali ir vėl pakenkti paklausai. Kovojant su omikrono atmaina eilėje šalių taikomi įvairūs apribojimai skrydžiams, ir esama ženklų, kad srautai visoje Azijoje retėja, o tai gali pakurstyti silpnesnę degalų paklausą. Pirkimams taip pat jau greitu metu gali atsiliepti sezoniniai naftos perdirbimo gamyklų profilaktinės priežiūros darbai, kurie tradiciškai sumažina paklausą.

Optimizmas vis dar ryškus

Tokie nuogąstavimai nesumažina fizinių prekiautojų ilgalaikių prognozių. Bent jau kol kas.

„Unipec“, didžiausios Kinijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės „Sinopec Group“ prekybos padalinys, šių metų sausį demonstruoja pirkimo vajų, graibstydamas krovinius iš įvairiausių regionų, nuo Artimųjų Rytų ir Jungtinių Valstijų ir Brazilijos, teigia rinkoje dalyvaujantys prekiautojai. Anot jų, pagrindinių rinkos dalyvių, tokių kaip „Unipec“, didesni pirkimai, taip pat pagerėjusi perdirbimo pajėgumų marža sukėlė didesnio optimizmo. Singapūro sudėtingos konfigūracijos perdirbimo marža ketvirtadienį sudarė 5,30 dolerio už barelį, palyginti su 3,20 dolerio už barelį gruodžio pradžioje, rodo pramonės konsultacinės įmonės FGE duomenys.

Libijos grįžimas į rinką šiek tiek sušvelnins mažesnio sieringumo žaliavinės naftos rinkos trūkumą, tačiau tai visiškai neišspręs problemos, teigė Christopheris Hainesas, „Energy Aspects Ltd.“ pasaulinės žaliavinės naftos analitikas.

„Jei panagrinėtume iš esmės, matytume, kad mažai sieros turinčios žaliavinės naftos tiesiog nepakanka, – sakė jis. – Vienintelė galimybė sulėtinti šį procesą trumpalaikėje perspektyvoje atsirastų tada, jeigu kainos naftos perdirbimo įmonėms taptų per didelės ir jos turės mažinti gamybos apimtis.“