Finansiniai sunkumai užgulė namų ūkius, kurie kaip dar niekad šiame amžiuje nerimauja dėl kylančių kainų ir yra mažiau linkę išlaidauti, rodo Europos Komisijos (EK) atlikta apklausa. Jeigu dėl to nukentės paklausa, tai atsilieps tam, kaip greitai ekonomika sugebės visiškai atsigauti po pandemijos sukeltų nuostolių.
Didmeninės dujų kainos per pastaruosius metus pakilo beveik 30 proc. dėl neįprastai mažų atsargų apimčių, padidėjusios paklausos iš ekonomikų, atsigaunančių po pandemijos, ir ribotų srautų iš Rusijos.
Visa tai pakurstė infliaciją. Kaip teigia „Bank of America“, ekonomika „jaučia spaudimą dėl sumažėjusios vartotojų perkamosios galios“. Banko vertinimais, namų ūkių išlaidos energijai šiais metais padidės 50 proc., o vyriausybių namų ūkiams skirta parama padengs tik maždaug ketvirtadalį šios sumos.
Pagal „Bloomberg Economics“ modelį apskaičiuota, kad energetikos krizė bendrąjį vidaus produktą (BVP) gali nusmukdyti iki 1 procento. Įvairiose šalyse poveikis bus skirtingas, o vyriausybinė parama gali nulemti ne tokius ekstremalius padarinius.
„Mes kalbame apie nemažas sumas, ypač skausmingas skurdesniems namų ūkiams, – sakė Georgas Zachmannas, „Bruegel“ energetikos rinkos specialistas. – Jei atimsime tas sumas iš neturtingesnių namų ūkių kišenių, tai turės įtakos vartojimui.“
„Banque Pictet & Cie“ prognozėmis, energijos kaina gali nusmukdyti augimą einamąjį ketvirtį 0,2 proc. punkto. Poveikis taip pat bus jaučiamas, jeigu dėl to daug energijos naudojančios bendrovės bus priverstos mažinti gamybos apimtis. Pasaulio bankas (PB) antradienį perspėjo, kad užsitęsusi krizė „gali sukelti pastebimų neigiamų rizikų artimiausio laikotarpio euro zonos perspektyvoms.“
UBS AG ekonomistai šią savaitę sumažino savo 2022 m. regiono plėtros prognozes nuo 4,8 iki 4,2 proc., – tam didžiausios įtakos turėjo šėlstanti omikrono atmaina ir nauji ribojimai. Jie taip pat įžvelgia neigiamų rizikų dėl toliau kylančių energijos kainų.
Bet ekonominis poveikis gali būti ribotas, nes vartotojai vis dar turi nemažai santaupų, sukauptų per pandemiją, o darbo rinka atrodo stipri, ir tai turėtų palaikyti darbo užmokestį.
„Problemų pajus mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai. Čia spaudimas dėl aukštesnių energijos kainų yra akivaizdus, – sakė Reinhardas Cluse‘as iš UBS. – Namų ūkių sektoriui, kaip visumai, priverstinis taupymas padės tai iškęsti.“
Kol kas krizė ypač juntama Europos rytinėje dalyje, kur įsikūrusios dešimt šalių, pirmaujančių pagal tai, kokią vartotojų išlaidų dalį sudaro išlaidos už energiją. Lenkijoje didžiausios Europos anglies gamintojos kalnakasiai praėjusią savaitę dvi dienas blokavo kuro tiekimą į elektrines, protestuodami dėl neapmokėtų viršvalandžių, kuriuos jie dirbo siekdami patenkinti praėjusiais metais išaugusią paklausą. Kalnakasiai taip pat reikalauja didinti darbo užmokestį, kas padėtų jiems apmokėti sąskaitas už jų pačių generuojamą energiją.
Lenkijoje infliacijos lygis sudaro 8,6 proc. ir yra aukščiausias per daugiau nei du dešimtmečius. Euro zonos infliacija siekia 5 proc., o tai rekordinis lygis regione; Estijoje ir Lietuvoje ji fiksuojama dviženkliais skaičiais.
Nors prognozuojama, kad infliacija šiais metais slūgs, sunkumai niekur nedings. Centrinių bankų argumentai dėl „laikino“ kainų šuolio nekeičia fakto, kad kainos kyla ir kad vartotojams tenkanti našta kas mėnesį didėja.
Pastaruoju metu sulaukta keleto nepalankių naujienų: šią savaitę sumažėjo Europos gamtinių dujų sandorių. Bet kainos smarkiai svyruoja, o staigūs šalčiai ar sustiprėjusi įtampa tarp Europos ir Rusijos gali ir vėl pakoreguoti tendencijų kryptį.
„Trumpalaikėje perspektyvoje, mes nemanome, kad kylančios energijos kainos keltų grėsmę euro zonos augimui, nes vyriausybės imasi skubių atsakomųjų priemonių“, – sakė Nadia Gharbi, privačios bankininkystės įmonės „Pictet“, veikiančios Ženevoje, ekonomistė. Bet ilgalaikis kainų didėjimas „gali sukelti realią grėsmę ekonominiam augimui“, ypač jeigu vyriausybės atšauktų paramą, sakė ji.
Jungtinėje Karalystėje, kur žlugo dvi dešimtys namų ūkių energijos tiekėjų, kritinis mėnuo bus balandis. Būtent nuo tada bus pradėta taikyti viršutinė riba, skirta apriboti kainų augimą. Manoma, kad ji šoktels 50 proc. iki beveik 2 000 svarų (2 725 JAV dolerių). Tuo tarpu kai kurios įmonės dėl kainų spaudimo ryžtasi radikaliems veiksmams.
„Palettes53“, paletes gaminanti šeimos verslovė netoli Le Mano miesto šiaurės vakarų Prancūzijoje, nusprendė nebenaudoti branduolinės energijos šaltinio ir pereiti prie dyzelinio generatoriaus.
Įmonei vadovaujantis Yannickas Chopinas sako, kad jam tai vienintelė išeitis, nors tam reikės daug dyzelino. Jeigu jis nuspręstų likti prie elektros tinklo, išlaidos energijai padidėtų penkis kartus – iki 50 proc. visų išlaidų.
„Jeigu nesiimtume skubių priemonių, susidurtume su finansinėmis problemomis, – sakė Y. Chopinas. – Mes išgyvenome kelias krizes, kad ir 2008 metų finansinė krizė. Būtent dabartinė krizė mums kelia didžiausią susirūpinimą.“
Bendroves slegianti našta turi įtakos ir vartotojams, jei įmonėms tenka imti didesnius mokesčius, norint apsaugoti savo pelną. Portugalijos popieriaus gamintoja pranešė kelsianti popierinių servetėlių kainas 15 proc., padidėjus energijos, logistikos ir žaliavų sąnaudoms. Baldų mažmenininkė „Ikea“ dėl panašių priežasčių didina kainas vidutiniškai 9 proc. visose savo rinkose.
Čekijoje spartus energijos kainų augimas – kurį apsunkino keturiolikos smulkesnių energijos tiekėjų žlugimas per rudeninį gamtinių dujų kainų šuolį, – padidino spaudimą labdaros organizacijai „Charita Litomerice“, valdančiai pensionatą, kuriame gyvena 33 Alzheimerio liga sergantys pacientai.
Pasak labdaros organizacijos vadovės Karolinos Wankowska‘os, jie jau , buvo priversti sumažinti maisto, kurį dalija pensionato gyventojams jų paskutiniame gyvenimo etape, kiekį ir kokybę.
„Atsidūrėme išties sudėtingoje situacijoje, – sakė ji. – Po COVID, kuris taip pat padidino mūsų sąnaudas, susiduriame su beprecedente infliacija ir energijos kainomis, o mūsų tiekėjai taip pat kelia savo kainas.“
