2021 metais Indijoje saulės energijos gamyba nežymiai aplenkė vėjo energijos gamybą, taip tapdama trečiuoju pagal dydį elektronų šaltiniu po anglies ir vandens energijos. Vėjas, saulė ir biomasė šiuo metu sudaro daugiau nei 10 proc. Indijos elektros energijos gamybos; pridėjus vandens ir branduolinę energiją, 25 proc. elektros energijos sudaro anglies dioksido neišskirianti energija. Vis dar dominuoja anglis: pernai ji sudarė 72 proc. visos energijos gamybos ir siekė rekordinį lygį, bet iki 2030 metų prognozuojamas tik nežymus jos augimas, tuo tarpu saulės energijos gamyba turėtų padidėti trigubai.
Indijoje saulės energijos plėtra tęsis, kaip ir visame pasaulyje. Didelė jos dalis bus paskirstyta plačiai, namų ūkių mastu, ir nemaža jos dalis siejama su saulės baterija. BNEF prognozėmis, mažos apimties fotovoltinės energijos gamybos pajėgumai iki 2050 metų išaugs kone dešimteriopai. Akumuliatorių pajėgumai iki amžiaus vidurio padidės beveik 130 kartų.
Saulės baterijos, be abejo, bus ne tik stacionarios ir skirtos naudoti elektros tinklui. Jungtinėse Valstijose bendrovė „Ford“ per mažiau nei dvylika mėnesių antrą kartą paskelbė padvigubinsianti elektrinio pikapo „F-150 Lightning“ gamybos pajėgumus: iš pradžių nuo 40 000 iki 80 000, o dabar – iki 150 000 vienetų per metus. Anot vieno iš „Ford“ vykdomųjų pareigūnų, elektromobilių „paklausa ten tikrai yra“ ir gali siekti 10 proc. JAV automobilių rinkos, ir toks pokytis šią atsiliekančią rinką gali priartinti prie pasaulinės rinkos, kuri šį slenkstį pasiekė trečiąjį 2021 metų ketvirtį.
Viena iš didžiųjų automobilių gamintojų, „Volkswagen“ (VW), kuri šiuo metu yra itin aktyviai įsitraukusi į savo elektromobilių gamybos plėtrą, gruodį pareiškė, kad jos elektromobiliai bus „universalios ir vientisos“ įkrovimo ekosistemos dalis. VW dvikryptį įkrovimą mato kaip būdą naudoti savo transporto priemones „energetikos rinkoje kaip lankstaus, mobilaus energijos kaupimo vienetus“.
Šie poslinkiai rodo, kad didelė dalis elektros energetikos ir transporto sistemų bus decentralizuota. Milijonai saulės energijos gamybos sistemų ir baterijų sistemų bus individuali nuosavybė, dalyvaujanti elektros energijos rinkose, kurios vos prieš kelis dešimtmečius buvo išimtinai didelių komunalinių paslaugų įmonių ir valstybinių bei valstybės reguliuojamų įmonių kompetencija. Jeigu šimtai milijonų automobilių, kurie nuo pat pradžių naudojami veikiau kaip individuali nuosavybė, ateinančiais metais taptų energetikos rinkos dalyvėmis, jie atliktų visiškai kitokį vaidmenį nei atlieka šiandien.
Energetikos sistemų decentralizavimas galėtų suteikti galimybę suklestėti daugybei naujų verslo modelių. Privatūs asmenys gali spekuliuoti kainų skirtumais; kaimynai gali prekiauti vieni su kitais; bendrovės gali sujungti aktyvus ir veikti vietoj didesnių ir įsitvirtinusių energetikos rinkoje įmonių. Tai puikios galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti, bet jos taip pat kelia klausimų.
Elektros energijos rinkos nėra vartotojų internetas. Elektros energijos rinkos yra pagrįstai griežtai reguliuojamos, ir mes kolektyviai keliame šioms rinkoms lūkesčius dėl patikimumo, universaliųjų paslaugų, sąnaudų, kurių paprastai nesiejame su atskirų asmenų veiksmais. Ar decentralizuotame amžiuje atskiras rinkos dalyvis pajėgtų nustatyti 10 000 kartų didesnę nei vidutinė savo energijos kainą? Arba, ar maža grupelė „insaiderių“ įsitrauktų į „plovimo prekybą“ ir iš esmės suklastotų rinką, pasitelkdama kainos signalus, kurie neatspindi pasiūlos ir paklausos?
Kitas ne mažiau svarbus klausimas yra, ar decentralizacija būtinai reiškia daugiau inovacijų? Gruodžio pabaigoje Aaronas Levie‘is, debesijos paslaugų teikėjo „Box“ generalinis direktorius, keliose tviteryje išplatintose žinutėse taikliai užfiksavo decentralizacijos ir inovacijų kompromisą. A. Levie‘is rašo konkrečiai apie programinę įrangą ir galimybes kurti decentralizuotas programėles, veikiančias blokų grandinėje, žinomoje kaip Web3, tačiau jo įžvalgos tinka ir čia.
Tinklas, teigia A. Levie‘is, „yra jau decentralizuotas ir leidžia jums bet kuriuo metu rinkai pristatyti bet kokį naują produktą“. Tolesnė decentralizacija, kai kiekvienas produktas pats savaime yra be centro, pažeidžia natūralų rinkos efektyvumą, nustatydama tinkamą produktą, kurio jai reikia. O kur dar prieinamumo ir patikimumo reikalavimai, ir tampa nebeaišku, kokiu mastu decentralizuotos elektros energijos ir elektros transporto rinkos galėtų veikti be tam tikros centralizuotos kontrolės. Ateityje greičiausiai bus siūlomas derinukas: aktyvų decentralizacija kartu su subjektais, kurie atliks „valdymo ir kontrolės“ funkcijas. Dėl to gali likti daug erdvės inovacijoms diegti, ir nemažai erdvės naujiems verslams ir verslo modeliams atsirasti. Daugiau apie tai – kitą savaitę.
