Žalieji politikai Austrijoje ir Liuksemburge sukritikavo pasiūlymo projektą, pareiškę, kad tai gali pakenkti naujųjų taisyklių kredibilumui ir kelti grėsmę, kad investicijos nuo atsinaujinančių energijos šaltinių bus nukreiptos kitur. Vis dėlto didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente pasisakė už planą, sakydama, kad tai padės paspartinti išmetamųjų teršalų mažinimą.
Oponentai spaudžia Europos Komisiją planą pakoreguoti, žinodami, kad vėlesnėje stadijoje jam pasipriešinti bus sudėtinga. Komisija taiko specialią tikrinimo procedūrą, reikalaujančią, kad mažiausiai 20 valstybių narių – atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES populiacijos – artimiausiais mėnesiais pasiūlymą kolektyviai atmestų, o tai mažai tikėtina. Kelios pagrindinės šalys, įskaitant Prancūziją, aktyviai palaiko branduolinės energijos įtraukimą.
Austrijos klimato ir energetikos ministrė Leonore Gewessler paragino ES vykdomąją valdžią pakeisti pasiūlymą, antraip bus imtasi teisinių veiksmų.
„Branduolinės energijos ir iškastinių dujų ekologizavimas yra visiškai nepriimtinas, – pirmadienį interviu per ORF radiją pabrėžė L. Gewessler. – Finansų rinkoms reikia kredibilumo. Štai kodėl tai taip svarbu.“
Vokietija, kuri šiuo metu naudoja daugiau iškastinio kuro, nes iki metų pabaigos bando palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos, nesutaria dėl siūlomų taisyklių, vadinamų taksonomija, pakeitimų. Bendra vyriausybės pozicija bus pateikta iki mėnesio galo.
„Europos Komisijos deleguoto akto dėl dujų pasiūlymai neprieštarauja Vokietijos vyriausybės pozicijai, net jei mūsų požiūriu toks aktas nereikalingas, – pirmadienį sakė vyriausiasis kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas. – Mes kategoriškai atmetame išvadas dėl branduolinės energijos.“
Pasiūlyme, kuris penktadienį buvo išsiųstas valstybėms narėms, komisija siekia žaliajai kategorijai laikinai priskirti dujų projektus, kurie pakeičia anglį ir išskiria ne daugiau nei 270 gramų anglies dvideginio ekvivalento vienai kilovatvalandei. Šie projektai turėtų gauti statybų leidimus iki 2031 m. ir pateikti planus, kaip ketina iki 2036 m. pereiti prie atsinaujinančių arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų.
Branduolinė energija galėtų būti priskirta prie tvarios energijos, jei naujos elektrinės, kurioms iki 2045 m. bus išduoti statybų leidimai, atitiks tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos bus vengiama reikšmingos žalos aplinkai ir vandens ištekliams, teigiama „Bloomberg News“ matytame pasiūlymo projekte.
Investuotojai visame pasaulyje atidžiai stebi ES taksonomiją – priemonę, padedančią nukreipti privatų finansavimą tuo metu, kai regionas vykdo ambicingą perėjimą prie klimato neutralumo. Iššūkis – užtikrinti, kad sprendimas, kaip klasifikuoti branduolinę energiją ir dujas, gautų politinę paramą visame 27 valstybių bloke, tuo pačiu išvengiant ekologizavimo arba emisijų mažinimo svarbos pervertinimo pavojaus.
Komisija šeštadienį pareiškė, kad dujos ir branduolinė energija galėtų „palengvinti perėjimą prie daugiausia atsinaujinančiais energijos šaltiniais paremtos ateities“. Europa nori pasiekti anglies dioksido neutralumą iki šimtmečio vidurio laikydamasi Žaliojo kurso – visa apimančios pertvarkos, kuria siekiama paspartinti taršos mažinimą.
„Naudodami dujas kaip pereinamąją technologiją, galime greičiau pasiekti anglies dioksido neutralumą atsisakydami, tarkim, anglies, ir nelaukdami, kol bus plačiai prieinamos visiškai anglies dioksido neišskiriančios technologijos“, – elektroniniame laiške teigė vyresnioji ES Parlamento Europos liaudies partijos narė Esther de Lange. Energetiniame perėjime grupė mato vaidmenį ir branduolinei energijai.
Laikina žalia šviesa tam tikriems dujų projektams galėtų paskatinti investicijas į anglimi kūrenamų šildymo sistemų valymą tokiose šalyse kaip Lenkija. Tai argumentas, kurį dažnai iškelia Rytų Europos politikai.
Branduolinės energijos vaidmuo supriešino Vokietiją, Daniją ir Liuksemburgą su Prancūzija, Čekija ar Suomija, kurios energetinio perėjimo metu būtų linkusios pasikliauti reaktoriais.
„Žaliasis perėjimas yra geriausias dalykas, kuris šiuo metu vyksta, – sakė Suomijos ekonomikos ministras Mika Lintila. – Šiuo metu jis skatina pasaulines investicijas, tačiau reikia veikti realistiškai ir nepakenkti Europos konkurencingumui.“
Valstybės narės ir Tvarių finansų platforma savo komentarus gali pateikti iki sausio 12 d. Komisija priims deleguotąjį aktą vėliau šį mėnesį.
Paskui planas bus pateiktas peržiūrėti Europos Parlamentui ir valstybių narių vyriausybėms ES Taryboje.
