Dėl energetikos krizės vartotojai ir stambūs pramoniniai naudotojai į 2022 metus žengia su didesnėmis sąskaitomis. Metalų lydymo įmonės eilėje šalių, nuo Prancūzijos iki Ispanijos, jau buvo priverstos apriboti gamybą, o kai kurioms trąšų gamintojoms teko visiškai sustabdyti operacijas. „Norsk Hydro“ didžiąja dalimi valdoma gamykla Slovakijoje buvo naujausia auka, ketvirtadienį paskelbusi, kad dar labiau apribos gamybą.
Ir neatrodo, kad artimiausioje ateityje bus lengviau. Nors metų pabaigoje įsivyravo švelnesni orai – sumažinę šilumos ir elektros energijos paklausą, – namų ūkiai pasirengę akis badančioms kainoms ateinančiais metais, kai bus perkeltos didmeninės kainos. Pramonės sektoriai taip pat susidurs su iššūkiais – su dar mažesnėmis atsargomis sausio mėnesį, kai apie 30 proc. Prancūzijos branduolinių jėgainių parko bus išjungta.
Kitos dienos elektros energijos kainos Vokietijoje 2021 metais vidutiniškai siekė 96,85 euro už megavatvalandę, o Prancūzijoje – 109,17 euro, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ paskaičiavimai pagal dienos aukcionus. Ispanijos vartotojai mokėjo 111,93 euro, kainos Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai siekė 117,82 svarų, o kainos Šiaurės Europos regione pasiekė 62,1 euro.
Europos energetikos krizę pakurstė gamtinių dujų stygius, kaip tik tuo metu, kai po 2020 metų karantinų paklausa pastebimai atsigavo. Krizę apsunkino ir mažesnis nei įprasta vėjo greitis ir branduolinės energijos tiekimo sutrikimai, dėl kurių sumažėjo elektros energijos tiekimas ir privertė regiono energetikos bendroves deginti taršų iškastinį kurą.
Įmonėms deginant anglį, rusvąsias anglis ir net naftą, kad galėtų užtikrinti elektros energijos tiekimą, išlaidos taršos leidimams įsigyti išaugo. Anglies dioksido ateities sandoriai – jau ir taip brangstantys dėl Briuselio klimato kaitos darbotvarkės, – 2021 metais pakilo daugiau nei dvigubai iki maždaug 80 eurų už metrinę toną (90,5 JAV dolerio), ir tai padidino elektros kainą.
