Energijos išlaidoms kasdien kylant iki rekordinių aukštumų, didėja finansinė įtampa tokioms pramonės šakoms, kaip metalurgija ir trąšų gamyba. „Aluminium Dunkerque Industries France“, didžiausia Europos aliuminio lydykla, per šias dvi savaites apribojo produkciją. „Trafigura“ priklausanti „Nyrstar“ sausio pradžioje Prancūzijoje trumpam sustabdys cinko gamybą, o Rumunijos trąšų gamintojas „Azomures“ laikinai sustabdė visas operacijas.
Šių metų energetikos krizė tokia rimta, kad dujų kainos pašoko daugiau nei 800 proc., o išlaidos elektrai išaugo maždaug 500 proc. Priešaky vis dar laukia šalčiausi žiemos mėnesiai, o Rusija ir toliau riboja dujų tiekimą, tad palengvėjimo nematyti. Visa tai grasina palikti gilius randus Europos pramonės ekonomikoje. Negana to, visame žemyne plinta koronaviruso omikron atmaina.
„Aukštesnės dujų kainos trukdys tiek namų ūkių, tiek įmonių aktyvumui, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė „Standard Chartered“ Europos ir Amerikos tyrimų vadovė Sarah Hewin. – Šis naujausias dujų kainų šuolis turės akivaizdžiai neigiamų padarinių visoms Europos ekonomikoms, įskaitant JK.“
Aliuminis – vienas iš daugiausiai energijos reikalaujančių pramoninių metalų, o dėl kylančių energijos kainų „Aluminium Dunkerque“ buvo priverstas sumažinti gamybos apimtis maždaug 3 proc., teigė sąjungos atstovas Laurentas Geeraertas. Pasak jo, lydykla nuo lapkričio pradžios prarado maždaug 20 milijonų eurų, o jei elektros kainos išliks rekordiškai aukštos, gali prireikti ir daugiau gamybos apribojimų.
„Nyrstar“ pirmąją sausio savaitę Prancūzijos cinko lydyklą uždarys tvarkymui ir remontui, o kitos gamyklos Belgijoje ir Nyderlanduose toliau dirbs sumažintu pajėgumu. Rumunijos lydyklos „Alro“ teigimu, dabartinės kainos yra netvarios, o Juodkalnijos „KAP“ lydyklos veikla gali būti nutraukta metų pabaigoje, nebent ji sutiks savo elektros tiekėjui kitąmet mokėti žymiai aukštesnes kainas, praneša vietos žiniasklaida.
Maisto kainos
Kyla grėsmė ir maisto tiekimo grandinei. Didžiausias Rumunijos trąšų gamintojas „Azomures“, Šveicarijos grūdų prekybos įmonės „Ameropa AG“ padalinys, penktadienį pranešė, kad jo gamyklos jau pradedamos uždarinėti, nes ūkininkai negalėtų sau leisti tokių aukštų kainų. Norvegijos „Yara International“, apribojusi gamybą jau prieš porą mėnesių, pareiškė toliau atidžiai stebėsianti situaciją ir prireikus dar labiau sumažinsianti produkciją.
„Tai galiausiai atsilieps mums visiems, kalbant apie maisto kainas, ir turės įtakos ne tik Europai, bet ir daugybei kitų šalių“, – pabrėžė Anne-Sophie Corbeau, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslininkė.
Italijos premjeras Mario Draghi pareiškė, kad energijos kainų augimas „reikalauja skubių veiksmų“. Iš 27 Europos Sąjungos narių 20 jau ėmėsi žingsnių, kad sušvelnintų smūgį labiausiai pažeidžiamiems vartotojams ir namų ūkiams.
„ES Komisija dirba, bet turime dirbti ir nacionaliniu lygmeniu, paremti šeimas ir verslą“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.
Aliuminio lydyklos gamybą privalo mažinti iš lėto, nes uždarymo ir pakartotinio paleidimo išlaidos – didžiulės. Nors didžiausi elektros pirkėjai paprastai pasirašo ilgalaikes apsidraudimo sutartis, tik laiko klausimas, kada kainų augimo banga pralauš ir šią užtvarą.
Egzistencinė krizė
„Stebime egzistencinę krizę Europos aliuminio pramonėje ir kitose metalurgijos šakose, kurios sunaudoja daug energijos, – teigia Markas Hansenas, metalų prekybininko „Concord Resources Ltd.“ generalinis direktorius. – Iš naujo paleisti šias gamyklas ne visada taip paprasta. Čia ne koks jungiklis, kad išjungtum ir vėl įjungtum.“
Aliuminio kainos šiais metais pakilo daugiau nei 40 proc., o paklausa regione toliau auga, tačiau pelningumą graužia energijos kainos. Imant vieno mėnesio bazinę kainą, Prancūzijoje už elektrą, reikalingą vienai tonai aliuminio pagaminti, tektų sumokėti apie 11 000 dolerių, o pats aliuminis parduodamas už maždaug 2 800 dolerių už toną.
Europos aliuminio lydyklos sudaro tik nedidelę pasaulinės produkcijos dalį, tačiau jose dirba tūkstančiai darbuotojų ir jos yra vertingas mokestinių pajamų šaltinis. Gamybos mažinimas galėtų priversti regioną kliautis importu iš šalių, kurios elektros energijai gaminti dažnai naudoja iškastinį kurą, sako M. Hansenas. Vartotojams, pvz., automobilių gamintojams ir oro linijoms, tai galėtų sukelti papildomų kliūčių, jei ES pradėtų apmokestinti daug anglies dioksido išskiriančius produktus.
Europos energetinė krizė po Naujųjų metų tik dar labiau sustiprės, nes orai darysis vis žvarbesni, o „Electricite de France SA“ susiduria su keliais reaktorių gedimais. Sausio pradžioje 30 proc. šalies branduolinių pajėgumų bus atjungti, todėl elektros gamyba vis labiau priklausys nuo dujų, anglies ir netgi naftos.
„Jei pirmąjį ketvirtį sulauksime naujų tiekimo sutrikimų arba itin vėsių orų, iš esmės teks uždaryti gamyklas, – sakė A.-S. Corbeau. – Tai vienintelis dalykas, kurį dar galime padaryti, nes vyriausybės negali leisti, kad žmonės žvarbtų patamsiuose.“
