Visą eilę pramonės sektorių, nuo įrengimų iki pakavimo bei statybų, jau kelias savaites kamuoja beprecedentis liros svyravimas. Nuo rugsėjo mėnesio valiuta prarado šiek tiek daugiau nei trečdalį savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, R. T. Erdoganui raginant centrinį banką mažinti palūkanų normas, – taip prezidentas tikisi paskatinti augimą ir sustiprinti jo mažėjantį populiarumą prieš 2023 metais planuojamus visuotinius rinkimus.

Lira, prasčiausią rezultatą pasaulyje rodanti besivystančių rinkų valiuta, kiek atsigavo pirmadienį, kai R. T. Erdoganas pristatė nepaprastąsias priemones – faktiškai užmaskuotą palūkanų normų didinimą, – skirtas nestabilumui sušvelninti. Bet valiutos dinamika beveik nepakito.

„Tikroji problema yra ne aukštas ar žemas valiutos kursas, o netikrumas, – sakė Ahemtas Resatas Goruras, „Manas Enerji“, gaminančios elektros ir vandens tiekimo įmonėms skirtą įrangą, vyriausiasis vykdomasis direktorius. – Negalime būti tikri dėl pelno, kol iš tikrųjų surinksime pinigų, nors pasikliaujame būsimomis pardavimo liromis galimybėmis.“

R. T. Erdoganas kusto didelį nenuspėjamumą. Metų metus jis mėgina įtikinti centrinį banką mažinti palūkanų normas, tam, kad verslovės galėtų imti pigesnes paskolas, net jei infliacija kartais sparčiai auga. Tačiau ne kartą toks kišimasis duodavo priešingų rezultatų, nes kainos augo sparčiau, o investuotojai, siekiantys centrinio banko neutralumo, buvo linkę atsisakyti Turkijos aktyvų.

Daugelis įmonių vadovų tvirtina, kad valiutos kursų rizikos dabar lenkia augančių skolinimosi kainų riziką ir tampa didžiausiu pagrindu jiems sunerimti, – ir tokia situacija vargu ar pasikeis. Nuo penktadienio valiutos vertė pakilo 29 procentais.

Pagrindinis liros nepastovumo rodiklis viršijo 2018 metų lygį, kai valiuta išgyveno panašią sumaištį.

Tai nėra gera žinia „EA Ege Ambalaj“, Izmyre įsikūrusiai pakavimo įmonei, kuri faktiškai prarado 885 000 lirų (69 000 JAV dolerių), įsigijusi100 tonų naftos cheminių produktų, kurie naudojami jos produktų gamyboje, įskaitant plastikinę maisto plėvelę ir lipnią juostą, kai lira buvo silpnesnė dolerio atžvilgiu.

„Man daug svarbiau stabili valiutos kurso politika nei žemesnės palūkanų normos, nes aš skolinuosi tik nedideles sumas“, – sakė 42-jų metų savininkas Olcay Sevinas.

Centrinis bankas gruodį pranešė, kad baigia savo palūkanų normų mažinimo ciklą, per keturis iš eilės pinigų politikos posėdžius sumažinęs bazinę palūkanų normą 500 bazinių punktų. Šiuo metu banko bazinė palūkanų norma sudaro 14 proc. ir yra daugiau nei septyniais procentiniais punktas mažesnė už vartotojų infliacijos lygį.

Bet R. T. Erdoganui ir toliau raginant mažinti skolinimosi kainas, užsienio investuotojai tebėra skeptiškai nusiteikę ir abejoja, ar bankas laikysis savo pažado.

Pirmadienio pranešimu siekta sušvelninti mažmeninių investuotojų dolerių poreikį ir nuslopinti sumaištį.

Semsettinas Bozkurtas, 50-metis Rytų Turkijoje įsikūrusios izoliacijos įmonės „Bosas Group“ savininkas, teigia, kad tokiais veiksmais nesprendžiama esminė valiutos krizė.

„Naujosios priemonės tik atkreipia dėmesį į atsivėrusią žaizdą, – sakė S. Bozkurtas. – Šiame chaose beveik neįmanoma užsiimti verslu. Nieko nebus, jei įsigysiu kokią nors prekę, kai liros kursas siekia 18 lirų už dolerį, o tada parduosiu tą prekę už dvylika lirų“ – sakė jis. O liros kursas „tuo metu, kai jau būsiu surinkęs pinigų, gali pasiekti ir 25 liras už dolerį“, skundėsi S. Bozkurtas.