Po dviejų raundų įtemptų derybų ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime vyriausybių vadovai atsisakė planų patvirtinti pareiškimą dėl energetikos krizės. Skirtingi jų elektros energijos, gamtinių dujų ir emisijų sąnaudų šuolio vertinimai pasirodė neįveikiami, teigia du diplomatai, susipažinę su derybomis. Planuojamas ES vykdomosios valdžios institucijos reglamentas dėl to, kaip klasifikuoti branduolinę energiją ir dujas bloko „žaliųjų“ taisyklių sąraše, taip pat buvo ginčytinas klausimas.

Dauguma šalių iš 27 šalių bloko jau ėmėsi nacionalinių priemonių, skirtų sušvelninti krizės poveikį verslovėms ir vartotojams, įskaitant mokesčių mažinimą ir tiesioginę paramą labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams.

Kainų augimas, nerodantis jokių mažėjimo ženklų, kelia susirūpinimą dėl infliacijos ir rizikų ekonominiam atsigavimui, nes dujų tiekimas iš Rusijos, didžiausios ES tiekėjos, išlieka ribotas.

Anglies dioksido leidimų apimtys ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ETS) išaugo iki rekordinio 90,75 eurų (102,73 JAV dolerio) už metrinę toną lygio, o praėjusią savaitę jų kaina per šiuos metus padidėjo beveik 150 procentų. Elektros energijos kainos taip pat pasiekė visų laikų aukštumas.

„ES ETS užsikirto ir nebeveikia, – žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis po aukščiausiojo lygio susitikimo. – Tikiuosi, kad šiandien Lenkija, su tam tikra kitų šalių pagalba, sėkmingai įkvėpė Europos Komisiją (EK) ir kitas valstybes per nauja apsvarstyti šią sistemą.“

Pagal ES išmetamųjų teršalų ribojimo ir prekybos programą nustatomos mažėjančios taršos ribos daugiau kaip 11 000 įrenginių, priklausančių gamintojams, elektros energijos gamintojams ir oro linijoms. Blokas šiuo metu svarsto esminę rinkos reformą, kuria tikimasi suderinti programą su griežtesniais 2030 metų klimato kaitos tikslais. Reforma apima spartesnį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, – dėl to tik dar labiau sumažėtų leidimų.

Kiek anksčiau per debatus M. Morawieckis apkaltino finansinius investuotojus dėl to, kad šie kurstė anglies dioksido sąnaudų didėjimą – šį klausimą iškėlė ir kitos Rytų Europos šalys, įskaitant Čekiją ir Vengriją, rodo pranešimai, gauti iš diplomatų, prašiusių neviešinti jų pavardžių dėl privataus derybų pobūdžio.

Lenkija, kurios elektros energijos gamyba daugiausia grindžiama anglimis, nesulaukė palaikymo savo reikalavimui leisti jai laikinai atsisakyti ES ETS.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ES vadovams teigė, kad 90 eurų už anglies dioksido metrinę toną kaina – „griežta“, ir kad 60 eurų kaina atrodytų labiau priimtina, bet kartu pažymėjo, kad gali būti sudėtinga išlaikyti tokią kainą, nes platesnio masto sistema kinta. Naujoji Berlyno vyriausybė lapkritį pranešė svarstysianti galimybę nustatyti ilgalaikę nacionalinės anglies dioksido kainos žemutinę ribą, kuri siektų bent 60 eurų, tuo atveju, jeigu išmetamųjų teršalų kaina per ateinančius kelerius metus nukristų žemiau tokio lygio.

Ispanija išsakė susirūpinimą dėl aukštų kainų, ir vis dėlto ministras pirmininkas Pedro‘as Sanchezas per spaudos konferenciją, surengtą po aukščiausiojo lygio susitikimo, pabrėžė, kad, jo nuomone, „bendros abejonės dėl ETS“ visiškai nepriimtinos.

Prancūzija paragino imtis veiksmų nestabilumui rinkoje mažinti. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas taip pat kritikavo ES energetikos reguliavimo agentūros ataskaitą dėl elektros energijos rinkos struktūros ir preliminarų anglies dioksido rinkos vertinimą, kurį atliko Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). ESMA lapkritį atmetė susirūpinimą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos piktnaudžiavimo, teigdama, kad kainų augimą lėmė ekonominiai ir politiniai veiksniai.

„Ataskaitos, mano vertinimu, nėra tokios išsamios, kaip reikėtų, – žurnalistams Briuselyje teigė R. Radevas. – Ir mes tikimės, – ir toks yra Europos Komisijos pažadas, – kad ši analizė bus atliekama ir toliau ir kad ji bus daug gilesnė, ir kad bus užtikrintas skaidrumas, susijęs tiek su išmetamųjų teršalų mechanizmu, tiek su elektros energijos biržomis.“

Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkai paragino ES sustiprinti anglies dioksido rinkos priežiūrą, siekiant išvengti finansinių investuotojų kurstomų iškraipymų, teigiama trečiadienį publikuotame pranešime.

Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat išryškėjo lyderių susiskaidymas dėl planuotų taisyklių, reguliuojančių branduolinės energijos ir gamtinių dujų vaidmenį ES žaliosiose investicijų klasifikacijoje. Komisija pareiškė planuojanti dar šiais metais pateikti reglamentą, nustatantį, ar šie du energijos šaltiniai gali gauti „švarią etiketę“ (angl. Clean Label). Šis klausimas kiršina valstybes, su Liuksemburgu, Vokietija ir Austrija priešakyje, kritikuojančias galimą branduolinės energijos ir dujų įtraukimą į vadinamąją taksonomiją, su valstybių grupe, kuriai priklauso Prancūzija, Lenkija ir Čekija.

„Tai aptarėme pastarosiomis dienomis ir apie tai kalbėsime artimiausiu metu, kad rastumėme gerą Prancūzijos-Vokietijos kompromisą, tačiau tai nėra būtina sąlyga tam, kas išlieka Komisijos priimtu deleguotuoju aktu“, – sakė E. Macronas žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su O. Scholzu, surengtą po aukščiausiojo lygio susitikimo.