Remiantis „Bloomberg News“ matytais dokumentais, bloko vykdomoji valdžia, iš esmės pertvarkanti savo energijos rinkas, nori neleisti, kad tokios sutartys būtų pratęstos po 2049-ųjų. Europos Komisija taip pat pasiūlys priemones tiekimo saugumui sustiprinti, kadangi šią žiemą blokas susiduria su rekordinėmis kainomis ir rimtu stygiumi.
Planas, kuris bus paskelbtas trečiadienį, prieštaraus Rusijos – tiekiančios maždaug trečdalį Europos sunaudojamų dujų – norams. Pasienyje su Ukraina savo kariuomenę telkiantys rusai nuo seno pasisakė už ilgalaikes sutartis ir ne kartą prašė ES pasirašyti daugiau tokių sutarčių – kaip sąlygą pratęsti susitarimą ir po 2024 m. tiekti dujas per buvusią Sovietų Sąjungos partnerę Ukrainą.
Kaip atsakas į kai kurių valstybių narių susirūpinimą, kad Kremlius dujas naudoja kaip politinį ginklą, ES vykdomosios valdžios pasiūlymas taip pat leis šalims veiksmingiau tvarkytis kilus krizėms.
ES vyriausybių vadovai planuojamas priemones aptars gruodžio 16 d. Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Šią žiemą rizika Europai tik didėja, nes dujų atsargos yra nusmukusios iki rekordinių žemumų, o krizės galo dar vis nematyti. Sustiprėjusi įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos grasina dar labiau sumažinti tiekimą, todėl kyla rizika, kad energijos krizė tęsis iki kito šildymo sezono.
Lenkija praėjusią savaitę pareiškė, kad dujų rinka greičiausiai išliks nepastovi, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ projekto – dujotiekio, kuriuo į Vokietiją būtų tiekiama daugiau rusiškų dujų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, jog „padarys viską“, kad Maskva nepasinaudotų proga sumažinti per Ukrainą einančius srautus, o Baltarusijos lyderis pakartojo grasinimus sustabdyti tiekimą, jei Vakarai griebsis sankcijų ginče dėl migrantų.
Siekdama padidinti ES savarankiškumą, Komisija nori pasiūlyti strategiškesnį požiūrį į dujų laikymą, įskaitant priemones, kurios padėtų užtikrinti aukštą rezervuarų užpildymo lygį šildymo sezono pradžioje.
Vertindamos riziką regioniniu lygiu, valstybės narės turės įtraukti savo dujų saugyklų lygio ir potencialios rizikos, susijusios su tiekimo saugumu, analizę, taip pat ir tuo atveju, kai saugykla priklauso užsienio kompanijai. Jei bus nustatyta rizika, jos turės imtis priemonių, tokių kaip privalomas minimalus saugyklų lygis, pirkimo konkursai ar aukcionai.
Pasiūlyme taip pat numatyta, kad transmisijos sistemų operatoriai galėtų įsigyti strategines dujų atsargas bendrai. Tokius rezervus būtų galima panaudoti kritiniu atveju.
Komisija laikosi politikos nekomentuoti įstatymų projektų.
Remiantis Komisijos pasiūlymais, galutinis ES energetinio saugumo problemų sprendimas būtų iškastinio kuro atsisakymas. Išaugusi Europoje gaminamų atsinaujinančių dujų dalis sumažintų regiono priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir sustiprintų jo savarankiškumą. ES siekia eliminuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iki 2050 m., vadovaudama visuotinei kovai su klimato kaita.
