Dėl privatumo taisyklių įmonėms sudėtinga taikyti „nėra skiepo, nėra darbo“ mandatą, todėl daugelis Europos verslovių naudoja subtilesnes priemones, mėgindamos įtikinti darbuotojus pasiskiepyti nuo koronaviruso.
„Stellantis NV“, „Fiat“, „Peugeot“ ir „Chrysler“ automobilių gamintojos reikalauja, kad jos JAV dirbantys darbuotojai pasiskiepytų, sakė bendrovės atstovė spaudai. Europoje įmonė ne tokia griežta – ji verčia darbuotojams pasirašyti pareiškimus, kad šie neserga ar kad neturėję kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu dvi savaites.
„Čia veikiau pasitelkiamas lengvas paskatinimas nei diktatoriškas požiūris, – sako Deborah Margolis, Londone įsikūrusios darbo teisės įmonės „Littler“ vyresnioji juristė, kalbėdama apie Europoje taikomus metodus.
Beveik du penktadaliai iš 530 Europos bendrovių, dalyvavusių „Littler“ apklausoje, teigė, kad, mėgindamos įtikinti personalą pasiskiepyti, jos taiko tokias paskatas, kaip apmokamos laisvos dienos vakcinacijai atlikti ar įvairūs prizai. Kai kurios įmonės renkasi anonimines personalo apklausas, norėdami įvertinti, kiek žmonių yra pasiskiepiję. Kiti išdalija darbuotojams testų rinkinius, pasikliaudami, kad, jeigu namuose atliktas testas bus teigiamas, jie apie tai praneš.
Tokia taktika rodo, kad Europos įmonės vis dar ieško būdų, kaip saugiai grąžinti personalą į biurus praėjus keliems mėnesiams po to, kai vakcinos tapo plačiai prieinamos.
Jungtinėse Valstijose kai kurios įgaliojimus nubrėžiančios bendrovės pavyzdį ima iš prezidento Joe Bideno. Rugsėjį jis nurodė visiškai pasiskiepyti visiems asmenims, dirbantiems pagal vyriausybines sutartis, taip pat tiems, kurie dirba tame pačiame kabinete, kaip šie darbuotojai.
Bankininkystės milžinė „Citigroup“ spalį pranešė, kad remdamasi Joe Bideno direktyva, reikalaus, jog jų darbuotojai, norintys dirbti JAV, pateiktų vakcinacijos įrodymą. Tokia strategija nėra įmanoma kitose kreditoriaus rinkose, įskaitant Londoną, kur darbuotojai, einantys dirbti į jų biurą, testuojami tris kartus per savaitę, bet imperatyvinio mandato tam nėra.
Europoje galiojančios duomenų apsaugos ir diskrimancijos įdarbinimo sferoje taisyklės reiškia, kad darbdaviai turi išsiaiškinti, ar jie turi teisinį pagrindą rinkti darbuotojų vakcinacijos įrašus, norėdami apsaugoti personalą, klientus ir tiekėjus. Nors slaugos namuose tą padaryti yra paprasta, kitose, ne sveikatos apsaugos srityse, tai nustatyti sudėtingiau.
„Jie turi būti gana atsargūs klausinėdami apie vakcinacijos statusą“, – sakė Rachelė Suff, žmogiškųjų išteklių įmonės „Chartered Institute for Personnel and Developmen“ vyresnioji politikos patarėja darbinių santykių klausimais. Pasak jos, įmonės turėtų tą daryti tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad tai svarbus sveikatos ir saugumo klausimas.
Kai kurios Europos verslovės pasirinko griežtesnę poziciją. „Air France-KLM“, laikydamasi Prancūzijos vyriausybės nurodymų, reikalauja galiojančių COVID pasų iš visų su visuomene dirbančių darbuotojų – tai reiškia, kad darbuotojai privalo arba būti visiškai pasiskiepiję, arba pateikti naujausią PGR tyrimą.
„Biblinės sąnaudos“
Privataus kapitalo įmonė ir leidybos grupė „Bloomsbury“ spalį paskelbė, kad leis tik pasiskiepijusiems darbuotojams grįžti į savo biurus Londone. „Blackstone“ tuo neapsiriboja – ji reikalauja, kad net paskiepytas personalas reguliariai atliktų testus. „Wm Morrison Supermarkets Plc.“ sumažino ligos išmokas nepasiskiepijusiems darbuotojams, kuriems reikia izioliuotis, taip siekdama sumažinti „biblines COVID valdymo sąnaudas“, rašo laikraštis „The Guardian“, cituodamas įmonės vykdomojo direktoriaus Davido Pottso žodžius.
Dabar, užsikrėtimų atvejams augant ir atsiradus naujai, galimai sparčiau perduodamai omikrono atmainai, bendrovės gali tikėtis šiokios tokios pagalbos iš vyriausybių. Tokios valstybės, kaip Austrija, Vokietija ir Graikija, svarsto įvesti plataus masto priemones, kuriomis būtų padidintas spaudimas nepasiskiepijusiems.
Austrija tapo pirmąja Europos šalimi, kuri paskelbė įvesianti visiems privalomą vakcinaciją nuo COVID-19. Tokia politika įsigaliotų nuo vasario, ir tiems asmenims, kurie atsisakys skiepytis, gresia iki 3 600 eurų (4 073 JAV dolerių) bauda.
Vokietija taip pat žengė žingsnį, priartinusį ją prie privalomos vakcinacijos. Būsimasis kancleris Olafas Scholzas pritarė tokiam galimam siūlymui antradienį, paragindamas surengti parlamentinį balsavimą iki metų pabaigos.
Tuo tarpu Graikija paskelbė taisyklę, pagal kurią reikalaujama, kad vyresni nei 60-ies metų amžiaus asmenys, nenorintys skiepytis, mokėtų 100 eurų per mėnesį nuo sausio. „Tai ne bausmė, – antradienį kalbėjo vyriausybės vadovas Kyriakis Mitsotakis. – Sakyčiau, tai sveikatos mokestis.“
Pasipriešinimas
Yra ženklų, kad griežtesnė taktika, nors ir sulaukianti smarkaus pasipriešinimo iš tam tikrų gyventojų grupių, dažnai veikia. Kiek anksčiau šiais metais vakcinacijų apimtys Prancūzijoje šoktelėjo, vyriausybei pradėjus reikalauti pasiskiepijimo įrodymų arba neigiamo koronaviruso testo, norint patekti į restoranus, barus ar kitas viešas vietas. Pastarųjų verslų darbuotojai turi atitikti tuos pačius reikalavimus.
Įmonių pasaulyje „United Airlines“, pirmoji iš didžiųjų vežėjų iškėlusi reikalavimą personalui pasiskiepyti, dabar teigia, kad beveik visi jos JAV dirbantys darbuotojai visiškai pasiskiepiję.
Vis dėlto tokios priemonės dažnai sulaukia pasipriešinimo Europoje, nes nerimaujama dėl asmens privatumo ir galimos diskriminacijos. Jungtinėje Karalystėje net tokios lengvatos, kaip, tarkim, mokamas laisvadienis darbuotojams, kad šie galėtų pasiskiepyti, gali sukelti problemų, sakė R. Suff. „Siūlant paskatas, reikia elgtis gana atsargiai, – sakė ji. – Jeigu kai kurie žmonės negali skiepytis dėl medicininių priežasčių, tokiu atveju tai galėtų būti diskriminacija jų atžvilgiu.“
