Tokia būtų pradinė ekonomistų analizė: jie perspėja, kad galimi nauji veiklos apribojimai gali sužlugdyti planus nutraukti piniginius stimulus ir sustiprinti tuos pačius disbalansus, kurie ir pakurstė dabartinę vartotojų kainų augimo bangą.
Omikron atmaina smogė likus vos kelioms savaitėms iki svarbių pasaulinių centrinių bankų sprendimų – Federalinis rezervų bankas ruošėsi paspartinti savo stimulų atšaukimą, Anglijos bankas – padidinti palūkanų normas, o Europos centrinis bankas svarstė, kaip pamažu atsisakyti pandeminio obligacijų pirkimo.
Federalinio rezervo pirmininkas Jerome’as Powellas pirmadienį prieš Kongreso svarstymą paminėjo dvigubą dinamiką, kurią omikron atneša ekonomikai. Anot jo, omikron reiškia „neigiamą riziką“ užimtumui ir augimui, bet taip pat „padidėjusį neapibrėžtumą“ dėl infliacijos.
„Tai gali paskatinti centrinius bankus kvestionuoti ateinantiems metams numatyto palūkanų didinimo laiką ir mastą, – sakė Alexas Brazieras, „BlackRock Investment Institute“ strategas ir buvęs BOE aukšto rango pareigūnas. – Klausimas, kiek tai atitolins ekonomikų atgimimą, – pridūrė jis. – Atidėjimas reiškia silpnesnį augimą artimiausiu laikotarpiu, bet stipresnį augimą vėliau.“
Tiekimo grandinės
Politikos formuotojų sprendimą apsunkina pavojus, kad omikron atneš naujų apribojimų gamybos centruose, pavyzdžiui, Kinijoje, pablogindamas jau egzistuojančias tiekimo grandinių problemas ir padidindamas darbo jėgos trūkumą kitur, kadangi baimė dėl sveikatos atgraso žmones nuo grįžimo į darbą.
Tokios jėgos galėtų dar labiau paskatinti infliaciją, kuri ir taip gali paspartėti dėl tvirtos vartotojų paklausos artėjant šventiniam sezonui, kurią skatina per pastaruosius metus sukauptos santaupos.
Kita vertus, dezinfliacijos impulsai galėtų apimti tolesnius išpardavimus finansų rinkose, kaip kad energijos kainų nuosmukis, įvykęs praėjusios savaitės gale.
„Tai blogai augimui, jei vėl sugrįžtų uždarymai, bet nežinia, kaip tai paveiks infliaciją, – sakė „Nomura International Plc“ strategas Jordanas Rochesteris. – Vidutinės trukmės laikotarpiu nebus aišku, ar vyksta dezinfliacija, nes tiekimo grandinės toliau kentės, vartotojų paklausa išliks stipri, o namų ūkių balansai stipresni nei 2019 m.“
Infliacija didėja
Pirmadienį infliacijos perspektyva dar labiau apniuko, Vokietijai pranešus, kad kainos lapkritį pakilo labiau nei tikėtasi, o Ispanijai užregistravus sparčiausią pragyvenimo išlaidų augimą per beveik tris dešimtmečius. Platesnius euro zonos duomenis planuojama paskelbti antradienį.
Dar prieš smogiant naujajai atmainai, Nyderlandų nacionalinio banko valdytojas Klaasas Knotas užsiminė apie tolesnio kainų spaudimo riziką, svarstydamas galimą naujų uždarymų poveikį, vyriausybėms bandant sukontroliuoti infekcijų plitimą.
Nors šios priemonės „neabejotinai turės ribojantį poveikį ekonominei veiklai, jų poveikis infliacijai iš tikrųjų bus ambivalentiškesnis, nes jos gali sustiprinti susirūpinimą dėl tiekimo kamščių“, – „Bloomberg“ televizijai praėjusią savaitę sakė K. Knotas, agresyvesnę politiką palaikantis ECB pareigūnas.
Nepaisant to, kai kurie centrinių bankų valdytojai, vertindami omikron perspektyvas, pirmadienį atrodė ramūs. Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda teigė, jog naujoji atmaina nepakeitė jo lūkesčių dėl greito Japonijos ekonomikos atsigavimo, o Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau sakė, kad „tai neturėtų pernelyg pakeisti ekonomikos perspektyvų“.
„Capital Economics“ vyriausiajam ekonomistui Neilui Shearingui omikron atmaina atrodo kitokio pobūdžio pandeminis šokas nei tas, prie kurio centriniai bankai buvo įpratę.
„Palyginus su ankstesnėmis viruso bangomis, kurios iš esmės mažino infliaciją, dabartinė nauja didelė banga kaip tik gali būti infliacinė“, – teigė jis.
