Stambule ir Ankaroje naktį kilo nedideli protestai, reikalaujantys nutraukti netikusį ekonomikos valdymą, kuris paskatino sparčią infliaciją ir sukėlė ilgiausią valiutos nuvertėjimų seriją per du dešimtmečius. Policija keliose komercinės sostinės dalyse pastatė užtvaras, protestuotojams liejant įtūžį ant valdančiosios AK partijos.
R. T. Erdogano pastangos mažinti palūkanų normas turėjo paskatinti ekonominį augimą, kurti darbo vietas ir atgaivinti jo nykstantį populiarumą prieš 2023 m. visuotinius rinkimus, tačiau kainų šokas atnešė priešingą poveikį. Po dviejų valdymo dešimtmečių jo partija galimai priėjo kelio galą.
Analitikai, centrinio banko veteranai ir politiniai konkurentai perspėjo, kad infliacija – jau siekianti 20 proc. – augs ir toliau, tad daugelis turkų taps dar neturtingesni – ir piktesni.
„Pastaroji suirutė pastūmės neapsisprendusius rinkėjus, nusiminusius dėl ekonomikos perspektyvų, į opozicijos gretas, – teigė Stambule įsikūrusios apklausų bendrovės „Turkiye Raporu“ vadovas Canas Selcuki. – Šansai, kad valdančioji partija nebepasieks 30 proc. gyventojų palaikymo, dar padidėjo.“
Raginimas mažinti skolinimosi kaštus nėra naujas žingsnis R. T. Erdoganui, kuris nuo seno tvirtino, jog pigesni pinigai lėtina infliaciją – nors toks požiūris prieštarauja tradicinei ekonomikai.
Praeityje paskolų skatinamas augimas prieš rinkimus R. T. Erdoganui atnešė sėkmę. Tačiau besikaupiantis šios politikos poveikis, auganti pajamų nelygybė ir „Covid“ sukelta žala reiškia, jog galimi socialiniai kaštai šį kartą bus žymiai didesni.
Antradienį liros kursas pirmą kartą nusmuko žemiau nei 13 už dolerį – tai antras didžiausias nuosmukis per 20 metų. Turkijos 10 metų trukmės liros obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 21,1 proc. – daugiausiai nuo 2019 m. gegužės mėnesio.
Per pastaruosius trejus metus valiuta prarado du trečdalius savo vertės, o 84 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvenimas tapo brangesnis.
2023 m. rinkimai bus pirmieji po jo šokiruojančio pralaimėjimo 2019 m. savivaldybių rinkimuose, kai pagrindiniai mūšio laukai, įskaitant Stambulą ir sostinę Ankarą, pirmą kartą per ketvirtį amžiaus buvo pralaimėti opozicijai. Antradienį R. T. Erdoganas atmetė pirmalaikių rinkimų idėją.
„Apie 60 proc. gyventojų prarado bet kokį tikėjimą vyriausybės sugebėjimu išspręsti Turkijos ekonomines problemas per ateinančius 12 mėnesių“, – sakė Stambule įsikūrusios apklausų bendrovės „MAK Danismanlik“ vadovas Mehmetas Ali Kulatas.
Jis pridūrė, kad dėl pastarųjų ekonominių sunkumų AK partijos rėmėjų dalis tarp tikėtinų rinkėjų nukris žemiau 30 proc., palyginus su maždaug 43 proc. per paskutinius visuotinius rinkimus 2018 m.
R. T. Erdoganas yra ne kartą pademonstravęs, kad, susidūręs su rinkos suirute, gali apsukti politiką 180 laipsnių kampu. 2018 m. jis sutiko su dviem dideliais palūkanų normų padidinimais, kad sustabdytų liros nuosmukį. Be to, jis toleravo du kitus sugriežtinimo ciklus per pastaruosius penkerius metus – ir toliau laikydamasis savo viešos pozicijos, jog aukštos palūkanų normos skatina infliaciją.
Vis dėlto netrūksta ženklų, kad šį kartą gali būti kitaip.
„Skausmo slenkstis dabar yra kur kas didesnis, atsižvelgiant į tvirtą prezidento R. T. Erdogano pasipriešinimą palūkanų normų kėlimui ir, mūsų nuomone, didesnę jo įtaką pinigų politikos krypčiai, – el. laiške teigė Phoenix Kalen, „Societe Generale“ strategė. – Šį kartą reikės žymiai didesnės valiutos devalvacijos, kol Turkijos politikos formuotojai įsikiš ir sustabdys valiutos nuosmukį.“
„Fantazija“
Centrinis bankas, per ankstesnius liros svyravimo epizodus prieš skubų įsikišimą naudojęs verbalines intervencijas, pranešė, kad toks veiksmas išlieka mažai tikėtinas.
Po banko valdytojo Sahapo Kavcioglu ir R. T. Erdogano susitikimo per patį liros išpardavimo įkarštį antradienį bankas pranešė, kad nuosmukis per didelis, tačiau skubaus sprendimo nepateikė.
„Turkijos Respublikos centrinis bankas įgyvendina nepastovaus valiutos kurso režimą ir neįsipareigoja jokiam valiutos kurso lygiui“, – teigiama pranešime.
Ibrahimas Turhanas, opozicijos politikas, anksčiau dirbęs centrinio banko valdytojo pavaduotoju, sakė, kad investuotojai nebesitiki, jog pinigų valdžia ką nors kontroliuoja.
„Centrinio banko nepriklausomybė nėra tik fantazija, – antradienį vakare per televiziją kalbėjo I. Turhanas. – Infliacija paskatins liros nuvertėjimą. O silpnesnė lira savo ruožtu paskatins infliaciją. Tai spiralė.“
