Vien per praėjusį mėnesį Vidaus reikalų ministerija sulaukė beveik 65 000 ES piliečių prašymų likti šalyje, rodo „Bloomberg“ apskaičiavimai, atlikti remiantis oficialiais duomenimis. Vadinasi, bendras paraiškų skaičius nuo birželio 30 d. – oficialaus termino – jau viršijo 236 000.
Pasak imigracijos teisininkų, žmonės sužino neturintys reikalingų dokumentų tik tada, kai vėl pradeda keliauti arba bando pakeisti darbą. Panašu, kad vyriausybė į pavėluotas paraiškas kol kas žiūri lanksčiai. Vis dėlto nevienareikšmės žinutės ir aiškumo stoka dėl to, kaip su tokiais darbuotojais gali būti tvarkomasi ateityje, skatina netikrumą kai kuriose pramonės šakose, kurios yra itin priklausomos nuo ES darbuotojų – tokiose, kaip svetingumas.
Dabartinis klimatas „gadina nervus“ įmonėms, padedančioms terminą praleidusiems ES piliečiams, teigia Kimas Vowdenas, Londono „Kingsley Napley LLP“ vyresnysis teisininkas. „Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra lanksti pavėluotai besikreipiančių žmonių atžvilgiu, tačiau jie gali pakeisti politiką, kada tiktai panorės.“
ES piliečiai turėjo teisę gyventi ir dirbti šalyje iki tol, kai sausio mėnesį įsigaliojo „Brexit“. Didžiajai Britanijai pasitraukus iš bloko, JK gyvenantys ES piliečiai turėjo kreiptis į ES atsiskaitymo schemą (EU Settlement Scheme), kad užsitikrintų teisę toliau gyventi JK. Tie, kurie neturi nuolatinio gyventojo statuso, dabar privalo gauti vizą, kad galėtų dirbti, gyventi ar studijuoti Didžiojoje Britanijoje.
Sumaištis dėl nuolatinio gyventojo statuso dar labiau apsunkina ir taip įtemptą darbo rinką visose Didžiosios Britanijos tiekimo grandinėse. Daugiau kaip 200 000 ES piliečių 2020-aisiais paliko JK, vejami „Brexit“ ir sunkiausio nuosmukio per tris šimtmečius. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, statybų ir mažmeninės prekybos, vis dar nepajėgia užpildyti laisvų darbo vietų.
K. Vowdenas pasakoja, kad vienas jo firmos klientas, laukiantis pavėluotos paraiškos patvirtinimo, buvo apklaustas pasieniečių, kai spalio mėnesį bandė įlipti į „Eurostar“ traukinį Roterdame. Asmeniui buvo įteiktas laiškas, kuriame teigiama, kad jis gali sugrįžti į JK, bet kurį laiką turėtų vengti kelionių – tol, kol negaus nuolatinio gyventojo statuso.
Iki birželio 30 d. apie 5,5 milijono ES piliečių pateikė prašymą toliau gyventi JK. Vidaus reikalų ministerija rugpjūtį staiga pakeitė savo poziciją, pareiškusi, kad priims pavėluotas paraiškas tų, kurie turėjo „pagrįstų priežasčių“ praleisti terminą. Šios priežastys gali svyruoti nuo fizinės ir psichinės sveikatos problemų iki „Covid-19“ apribojimų ar tiesiog žinių apie procesą trūkumo.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje pateikiamais duomenimis, šiuo metu eilėje laukia beveik 400 000 neapdorotų paraiškų.
„Mes ieškome priežasčių suteikti statusą, užuot davę neigiamą atsakymą, ir raginame visus reikalavimus atitinkančius asmenis, kurie dar nepateikė prašymo, susisiekti su mumis ir prisijungti prie milijonų, kurie jau užsitikrino savo teises“, – el. laiške pažymėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Švelnesnis požiūris taikomas ir britų darbdaviams. Remiantis oficialiomis gairėmis, įmonės turi patikrinti tik naujai samdomų darbuotojų teisės dirbti JK statusą – tiems, kurie liepos 1 d. jau buvo įdarbinti, šis reikalavimas negalioja. Sužinoję, kad jų įdarbinti ES piliečiai nesikreipė dėl nuolatinio gyventojo statuso, darbdaviai turėtų juos paraginti per 28 dienas pateikti prašymą.
Teisininkai mano, jog daugelis įmonių gali ir toliau nenutuokti, kad joms dirba nuolatinio gyventojo statuso neturintys žmonės, nebent pačios atliktų vidaus auditą.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ir toliau neribotą laiką priims vėluojančias paraiškas. Šiuo metu ji siuntinėja laiškus ES piliečiams, kurie dar nepateikė paraiškos, ragindama tai padaryti per 28 dienas.
