Bet didesnį poveikį pasaulio ekonomikai kitais metais greičiausiai turės fiskalinis sugriežtinimas – pandeminių išlaidų atsisakymas.
Valstybinės programos, skirtos namų ūkiams ir įmonėms paremti, buvo galingiausias atsigavimo po kovidinio nuosmukio variklis, – bet dabar vyriausybės jau spaudžia stabdį. Lėšos, kurias jos „išves“ iš savo ekonomikų 2022 metais, sudaro apie 2,5 proc. punkto pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. penkis kartus daugiau nei tada, kai po 2008 m. krizės buvo pereita prie griežto taupymo, rodo UBS skaičiavimai.
Diržų veržimasis reiškia lėtesnį augimą, nors jis taip pat gali padėti sumažinti infliacinį spaudimą, jaučiamą kai kuriose valstybėse. Skirtingose pasaulio dalyse visa tai vyksta skirtingu tempu ir dėl įvairių priežasčių.
Jungtinėse Valstijose skubios paramos programos baigia galioti, bet prezidento Joe Bideno administracija siekia priimti ilgesnio laikotarpio išlaidų planą. Europoje, manoma, vėl įsiplieks praėjusio dešimtmečio diskusijos dėl griežto taupymo, tuo tarpu Jungtinės Karalystės vadovai tvirtina, kad jų moralinė pareiga yra pradėti mažinti biudžeto deficitą.
Naujasis Japonijos premjeras planuoja daugiau išlaidų, bet jos neprilygs rekordinėms pandemijos metu šalies suteiktoms paskatoms. Kinija savo biudžetą sudaro atsargiai, vis dėlto tokia jos pozicija gali pasikeisti sulėtėjus ekonomikos augimui. Kai kuriose besivystančiose šalyse, tokiose kaip Brazilija, sparčiai kylanti infliacija kursto diskusijas apie išlaidų ribojimą.
Esama priežasčių, dėl kurių pasaulinės gamybos apimties sumažėjimas gali būti ne toks didelis, kaip leidžia prognozuoti pagrindiniai rodikliai. Kitų metų biudžeto planai nėra tvirtai nustatyti, – vyriausybės gali juos pakoreguoti, jeigu virusas nesiliaus šėlęs. Be to, dalis pastarųjų aštuoniolikos mėnesių paskatų buvo nuslėptos, todėl jos gali būti panaudotos kitais metais ar vėliau, taip sušvelninant smūgį.
Žemiau apžvelgiamos kai kurių svarbiausių pasaulio šalių fiskalinės politikos kryptys.
