Alaus sąnaudų kainos visame pasaulyje sparčiai auga, kurstomos mažėjančių miežių atsargų ir didėjančių aliuminio kainų, o kur dar tos pačios darbo jėgos ir transporto problemos, kamuojančios ir visas kitas pramonės šakas.

„AB InBev“, didžiausia pasaulyje alaus darykla, neseniai pakėlė kainas kai kuriose rinkose, įskaitant Braziliją, Kolumbiją, Meksiką, Nigeriją ir Kiniją, šią savaitę telefonu pranešė generalinis direktorius Michelis Doukeris. „Brewer Heineken NV“ paskelbė, jog „atkakliai“ didins kainas, kad kompensuotų augančių žaliavų kaštų poveikį. „Sam Adams“ gamintojas „Boston Beer Co.“ 2022 m. planuoja vienaženklį kainų kilimą, kuris „bendrame kontekste atrodys pagrįstai“, teigė generalinis direktorius Davidas Burwickas.

„Viskas dabar užkelta; netikime, kad kainos greitai sumažės“, – paklaustas apie infliaciją neseniai sakė D. Burwickas. Pasak jo, kompanija tikisi, kad jos klientai, jau įpratę mokėti daugiau už kraftinį alų, kylančių kainų nesibaidys. „Nebranginsime tiek, kiek pabrango mūsų išlaidos.“

Gamybos sąnaudos auga visame pasaulyje, įvairiose pramonės šakose, skatinamos nesėkmingo sutapimo: ekstremalių orų, naikinančių pasaulio derlių, darbo jėgos trūkumo, persekiojančio transporto sektorių, laivybos spūsčių daugelyje didžiausių pasaulio uostų ir sunkėjančios energijos krizės Europoje ir Azijoje. Tačiau pasaulinį alaus sektorių, kuris tik pradeda atsigauti po koronaviruso pandemijos, visame pasaulyje privertusios užsidaryti barus, restoranus ir sporto arenas, žaliavų kainų kilimas ištiko pačiu blogiausiu įmanomu metu.

Dvidešimtyje pagrindinių alkoholinių gėrimų rinkų, kurios apima 75 proc. viso pasaulio suvartojimo, 2021 m. pirmąjį pusmetį alus atsigavo, o jo suvartojimo kiekiai išaugo 7,5 proc., palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, teigia Brandy Rand, duomenų teikėjo „IWSR Drinks Market Analysis“ generalinė direktorė abiejose Amerikose. Vis dėlto, palyginus su pirmuoju 2019 m. pusmečiu, bendras alaus suvartojimas yra sumažėjęs 5,7 proc., sako ji.

„Spaudimas jaučiamas iš visų pusių, – pažymi Brettas Irelandas, „Bearhill Brewing“ generalinis direktorius, kuris skaičiuoja, kad keturiose savo alaus daryklose Albertoje, Kanadoje, salyklui išleis net 7 proc. daugiau. – Tai neabejotinai atsiliepia aludariams.“

Dėl didėjančių alaus gamybos kaštų daugiausia kaltos miežių kainos, nes sausi orai išdegino Šiaurės Amerikos laukus, kuriuose paprastai užauginama pakankamai miežių maždaug 20 proc. pasaulinės komercinio alaus produkcijos. Europos Sąjunga taip pat sumažino savo miežių derliaus įvertinimą po to, kai lietūs pablogino derliaus kokybę. Kanadoje, kuri yra penkta pagal dydį augintoja, miežių derlius susitraukė 34 proc. ir tapo antru pagal mažumą nuo 1968 m., o Amerikos ūkininkai nuėmė mažiausią derlių nuo 1934 m., kai pasibaigė prohibicija.

„Šiemet miežių neužteks arba jų kokybė bus neigiamai paveikta“, – telefonu sakė Montanos valstijos universiteto miežių selekcininkas Jamie Shermanas. Sausra sumažino miežių „stambumą“ ir padidino baltymų kiekį grūduose – tai blogos naujienos gėrimų pramonei. „Vyksta konkurencija dėl geros kokybės miežių“, – sakė J. Shermanas.

Tikėtina, kad pasaulinės miežių atsargos susitrauks iki žemiausio lygio per beveik 40 metų. Kanados salyklinių miežių techninio centro duomenimis, tai pakėlė Kanados kainas iki rekordinių aukštumų: pašariniai miežiai kainuoja 9 Kanados dolerius (7 USD) už bušelį, o salyklas – visus dešimt.

„Kai užklumpa sausra, nukenčia mūsų derlius, – teigia Kevinas Sichas, „Rahr Malting Canada Ltd.“ tiekimo grandinės direktorius. – Dabar alaus gamintojai reikalauja tiekimo, o mes neturime ko pasiūlyti, nes trūksta žaliavų.“ Salyklo įmonėms reikia miežių, kad jos galėtų pradėti ir vėliau sustabdyti dygimo procesą, dėl kurio krakmolas pavirsta cukrumi, kurį naudoja distiliuotojai ir aludariai.

Tuo pat metu aliuminio kainos – reikšmingos gatavo produkto supilstymui – taip pat kyla. Pasaulinė aliuminio kaina neseniai tapo aukščiausia per 13 metų, o metalo pristatymo kaina Šiaurės Amerikoje šiais metais išaugo iki rekordinio lygio.

Pandemija paskatino žmones valgyti namuose, taigi pakilo ir supakuoto alaus paklausa, suvaržydama skardinėms naudojamo aliuminio rinką. Gamyklos jau veikia maksimaliu pajėgumu, tačiau stygius toks didelis, kad kai kurie skardinių ir gėrimų gamintojai tarą importuoja iš Brazilijos, Saudo Arabijos ir net iš Azijos. Kaip teigia „CRU Group“, tai siaubingai brangu, nes iš esmės gabenamas oras. Havajuose pagamintos skardinės, kurių viršuje yra išskirtiniai rumbeliai ir kurios paprastai aptinkamos tik šioje saloje, jau pastebėtos ir Kolorado valstijoje, pasakoja Bartas Watsonas, Kolorade įsikūrusios Aludarių asociacijos, atstovaujančios smulkiems ir nepriklausomiems JAV aludariams, vyriausiasis ekonomistas. Jis tai pateikė kaip dabartinės „keistos tiekimo grandinės“ pavyzdį.

„Smulkieji aludariai turės pasirinkti: arba prisiimti didesnes tiekimo grandinės išlaidas ir gauti mažesnę maržą, su kuria susitaikyti daugeliui bus nelengva, arba rasti būdą, kaip tas išlaidas perkelti klientams, – teigia B. Watsonas. – Aludariai neilgai galės taikstytis su mažesnėmis maržomis ir išsilaikyti versle, ypač atsižvelgiant į tai, kokie sudėtingi buvo metai.“