Prezidento Vladimiro Putino pareigūnai teigia siekiantys pakeisti, jų manymu, radikalią klimato dogmą, kuri skirta realiai sumažinti kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir tuo pačiu išvengti energijos tiekimo krizių – tokių, kokios šiuo metu kaip tik drebina gamtinių dujų rinkas.
Kad ir koks nuoširdus atrodytų Rusijos įsitraukimas, kai kurios jos iniciatyvos kelia abejonių, nes trūksta konkrečių detalių. Kitos, pavyzdžiui, žaliųjų investicijų atleidimas nuo ekonominių sankcijų ir skubus politiškai kontroversiško gamtinių dujų vamzdyno „Nord Stream 2“, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, atidarymas, rizikuoja į derybas dėl klimato kaitos įtraukti platesnius geopolitinius ginčus.
Pasiekti tokį didžiulį sandorį, kokio reikalauja šie pasiūlymai, būtų beveik neįmanoma, turint galvoje Rusijos ir Vakarų nesutarimus dėl Ukrainos po 2014 m. Krymo aneksijos, teigė vienas iš Didžiojo dvidešimtuko klimato derybininkų, kuris prašė likti neįvardintas, nes nėra įgaliotas kalbėtis su žiniasklaida.
„Kažką daryti reikia“, – sakė V. Putinas spalio 21 d. Rusijoje Sočyje vykusiame kasmetiniame Valdajaus diskusijų klubo užsienio politikos ekspertų susitikime, kuriame pripažino klimato iššūkį. Nors V. Putinas nusprendė nevykti į COP26 derybas Glazge, Kremlius klimato problemas mato kaip vieną iš nedaugelio galimo bendradarbiavimo su JAV ir Europa sričių po kelerius metus blogėjusių tarpusavio santykių.
Tačiau V. Putinas taip pat leido suprasti, kad Rusija judės atsargiai, argumentuodamas brutalia bolševikų radikalizmo patirtimi XX a. pradžioje. „Jokia revoliucija nebuvo verta tos žalos, kurią ji padarė žmogiškajam potencialui“, – pabrėžė jis.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą kalbinti klimato derybininkai skeptiškai vertina tokią staigią permainą, nepaisant V. Putino šį mėnesį paskelbto įsipareigojimo iki 2060 m. sumažinti Rusijos grynąsias anglies dvideginio emisijas iki nulio.
Nors dauguma teigė tikintys, kad jo susidomėjimas yra nuoširdus, jie abejojo kai kurių Rusijos pasiūlymų tikėtinumu ar įgyvendinamumu, nurodydami konkrečių detalių trūkumą.
Kai kurie tiesiog nepasitiki Rusija. Vienas Europos diplomatas atkreipė dėmesį į tebesitęsiančią energetikos krizę ir tai, kaip „Gazprom PJSC“, regis, pavertė komercines derybas ginklu, spausdamas Moldovą atidėti Europos Sąjungos energetikos reformų įtraukimą, kad būtų užtikrinta žemesnė dujų kaina.
Kiti Rusijos pasiūlymai galėtų susilaukti platesnės paramos. Vienas iš jų, kurį šią savaitę žurnalistams pristatė ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas – raginimas šalims įvesti technologinio neutralumo principą, pagal kurį bet kuris energijos šaltinis būtų paskelbtas švariu, jei tik jis neišskiria anglies dvideginio.
Kalbant apie branduolinę energiją, nėra ko ir raginti. Tikimasi, kad Europos Komisija ateinantį mėnesį paskelbs vadinamąją energijos šaltinių taksonomiją, pagal kurią branduolinė energija būtų paskelbta žaliuoju, o gamtinės dujos – pereinamuoju kuru. Abu sprendimai turės įtakos energetikos kompanijų ir valstybių investicijoms, ypatingai sustiprindami Rusijos žaliuosius įgaliojimus.
Rusija nori, kad hidroelektra ir vadinamasis mėlynasis vandenilis – gaminamas naudojant gamtines dujas ir surenkant anglies dvideginio emisijas – taip pat būtų laikomi nekenksmingais klimatui. Ji taip pat nori, kad jos milžiniški Sibiro miškai būtų traktuojami kaip anglies dioksido emisijų kompensavimo kreditų šaltinis.
Potenciali tokių žingsnių vertė būtų reikšminga Rusijos dujų pramonei ir eksportuotojams, kurie netrukus gali susidurti su ES pasienio anglies dvideginio tarifais. Vis dėlto tikėtina, kad tiek vienas, tiek kitas bus sutiktas su pasipriešinimu, nes technologijos, reikalingos anglies dvideginiui surinkti ir išmatuoti jo absorbciją Rusijos miškuose, kol kas nėra įdiegtos.
Dėl miškų kreditų teks derėtis su ES, o tai gali būti sudėtingas procesas, sakė Aleksejus Kokorinas, Pasaulio laukinės gamtos fondo klimato ir energetikos programos Rusijoje vadovas. Tolimesniam tikslui – ilgesnio Rusijos šalto klimato zonos miškų augimo ciklo pripažinimui – pasiekti reikėtų pasaulinio susitarimo, kuris yra būtina sąlyga bet kokiam įgyvendinamam anglies absorbcijos projektui regione, teigė jis.
„Netgi vyriausybės pateiktos skaidrės ir diagramos rodo, jog vyriausybė neketina pradėti mažinti anglies dvideginio emisijų iki 2030 m., – sakė A. Kokorinas. – Tai nėra palanku aplinkai, bet, kita vertus, jie bent jau sąžiningai įvertina, ką yra pasirengę nuveikti.“
Pasak M. Rešetnikovo, Rusija planuoja patvirtinti savo nacionalinę mažų anglies dvideginio emisijų technologijų plėtros strategiją dar iki klimato susitikimo. Ministerijos pristatytame scenarijuje numatoma, kad iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 1,6 mlrd. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Alternatyvus scenarijus yra kur kas mažiau ambicingas – sumažinant anglies dvideginio emisijas tik 460 mln. tonų.
Pasaulio išteklių instituto, Vašingtone įsikūrusio klimato ekspertų centro, duomenimis, 144 milijonų gyventojų valstybė kasmet į atmosferą išmeta 4,1 proc. viso anglies dvideginio, todėl yra laikoma viena taršiausių šalių pasaulyje. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. visos Rusijos suvartojamos energijos gaunama iš daug anglies išskiriančių šaltinių. Palyginimui, pasaulinis vidurkis yra 80 proc.
JK įsikūrusi ne pelno organizacija „Climate Action Tracker“ Rusijos planą, skirtą pasiekti klimato kaitos tikslams, numatytiems 2015 m. Paryžiaus susitarime, vertina kaip „gerokai nepakankamą“. Praėjusį lapkritį šis įvertinimas buvo dar žemesnis – „kritiškai nepakankamas“.
Tačiau Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas praėjusį mėnesį pareiškė, kad jo šalies elektros energijos gamyba tarp didžiųjų ekonomikų yra „viena progresyviausių“, nes 41 proc. energijos gaunama iš branduolinių elektrinių, hidroelektrinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, o 46 proc. – iš gamtinių dujų.
Kažkiek tiesos tame yra. Remiantis naujausiais turimais 2018 m. Pasaulio banko duomenimis, pagal anglies dvideginio emisijas vienam gyventojui Rusija gerokai atsilieka nuo ES ir Kinijos, užtat lenkia JAV.
Tarptautinė bendruomenė praleis gerą progą, jei nepriims Rusijos prie derybų stalo ir rimtai neatsižvelgs į jos poziciją, kad ir kokia būtų V. Putino motyvacija, sako Alina Averčenkova, Londono ekonomikos mokyklos Granthamo klimato kaitos ir aplinkosaugos tyrimų instituto politikos mokslų darbuotoja, kuri specializuojasi valdymo ir teisės aktų srityse.
Rusijoje „yra apie 20 proc. visų pasaulio miškų, – pažymi ji. – Vadinasi, negalime ignoruoti fakto, kad Rusijos miškai yra svarbi anglies dvideginio absorbcijos priemonė, arba kad būtina, jog Rusijos amžinajame įšale sukaupta anglis ten ir liktų.“
