Neturintis precedento elektros ir dujų kainų šuolis bus pirmoji ES lyderių tema dvi dienas vyksiančiame viršūnių susitikime, kuris prasidėjo ketvirtadienį Briuselyje, tačiau bloko galimybės veikti yra labai ribotos. Dauguma šalių jau sumažino mokesčius arba patvirtino subsidijas, bandydamos pagelbėti namų ūkiams ir įmonėms, taigi liko nedaug techniškai įmanomų ir politiškai priimtinų priemonių.
ES lyderiai ruošiasi duoti žalią šviesą neatidėliotiniems nacionalinių vyriausybių gelbėjimo planams ir pasižadės „skubiai apsvarstyti vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones, kurios užtikrintų energijos tiekimą už namų ūkiams ir įmonėms prieinamą kainą“, remiantis naujausia komunikato versija, kurią matė „Bloomberg News“.
Tačiau tai niekaip nepadės sušvelninti dabartinės krizės, ir galiausiai lyderiams teks ginčytis, ar branduolinė energija ir dujos turėtų būti laikomos žaliąja energija, koks geriausias būdas sumažinti emisijas ir ar verta keisti elektros rinkos reguliavimo būdą.
Taigi, nors ES siekia vadovauti pasaulinei kovai su klimato kaita ir rodyti pavyzdį kitiems didiesiems teršėjams – JAV ir Kinijai, šis viršūnių susitikimas neabejotinai išryškins ES valstybių tarpusavio nesutarimus dėl energetinio perėjimo.
Dabartinė krizė artimiausiu metu dar labiau pablogins padėtį: pietiniai ir rytiniai Europos kraštai stos prieš turtingesnes – ir neretai klimato klausimais ambicingesnes – Šiaurės šalis, kurios teigia, kad kainų šuolis laikinas ir neturi nieko bendro su Europos žaliąja politika. 27-ių valstybių blokas sugriežtino savo tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent jau iki 55 proc. dešimtojo dešimtmečio lygio ir planuoja iki amžiaus vidurio pasiekti nulines emisijas.
Sąskaitoms už elektrą grasinant išaugti keliasdešimčia procentų, ES planai iki 2035 m. uždrausti naujus iškastiniu kuru varomus automobilius ir nustatyti anglies dioksido kainą nešvariam namų šildymui skamba kaip dar sunkiau įgyvendinami užmojai. Europos Komisijos pasiūlymas išplėsti prekybą emisijomis, įtraukiant šildymo ir transporto kurą, tapo labiausiai kritikuojamu liepos mėnesio paketo, kuriuo siekiama įgyvendinti naująjį klimato tikslą, elementu.
Graikijos vyriausybė apskaičiavo, kad dabartinė krizė 2021–2022 m. žiemos sezonu vartotojams kainuos papildomus 100 milijardų eurų ir kartu su Prancūzija, Ispanija, Rumunija ir Čekijos Respublika pareikalavo ieškoti naujų priemonių, įskaitant bendrą gamtinių dujų pirkimą ir energijos rinkų pertvarką.
Energetinė krizė kilo dėl išaugusios su atsigavimu susijusios paklausos ir ribotos pasiūlos iš Rusijos ir Norvegijos – dviejų didžiausių Europos gamtinių dujų tiekėjų.
Likus trims dienoms iki susitikimo Lenkija paragino išnagrinėti „PJSC Gazprom“ piktnaudžiavimą susiklosčiusia padėtimi, tvirtindama, kad Rusijos dujų eksportuotojo elgesys gali reikšti bandymą taikyti ES spaudimą leisti eksploatuoti dujotiekį „Nord Stream 2“. Naujoji dujų jungtis tarp Rusijos ir Vokietijos, ilgą laiką priešinusi bloko nares, greičiausiai taps viena iš daugybės keblių problemų, kurias teks spręsti susitikimo metu.
„Nevaldomai kylančios gamtinių dujų ir elektros kainos, mažėjantis Europos pramonės šakų konkurencingumas, žlungančios dujų prekybos kompanijos, produkcijos sustabdymas kai kuriose Europos gamyklose – visa tai ragina ES imtis apčiuopiamų veiksmų, kad dabartinė situacija nepasikartotų ateityje“, – teigė Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka laiške Europos Komisijos konkurencijos komisarei Margrethei Vestager, kurį matė ir „Bloomberg News“.
Energetikos krizė taip pat išryškina požiūrio į branduolinės politikos vaidmenį Europai pereinant prie švaresnės ekonomikos skirtumus. Nors ES teisę apsispręsti dėl energijos šaltinių palieka atskiroms valstybėms narėms, ji gali daryti įtaką jų pasirinkimui reglamentuodama išmetamųjų teršalų kiekį ir žaliąsias investicijas.
Grupė šalių, vadovaujama Prancūzijos, sieks lyderių patvirtinimo, kad branduolinė energetika ras vietos ir ateityje, sakė trys šiuo klausimu informuoti ES diplomatai. Kita tautų koalicija, vadovaujama Lenkijos, sieks patvirtinimo, kad gamtinės dujos atlieka laikiną vaidmenį pereinant prie švaresnės energijos.
Kadangi energetika – viena iš politiškai jautriausių problemų, ES lyderiai tikisi, kad ketvirtadienio susitikimas bent jau pasitarnaus kaip signalas rinkėjams, jog vyriausybės juos girdi. Toliau planuose – skubus bloko ministrų susitikimas spalio 26 d. Liuksemburge.
