Po ištisus mėnesius trukusios politikos, bandžiusios sumažinti gresiantį skausmą dėl rekordinio dujų ir elektros kainų šuolio, kilusio dėl pasiūlos trūkumo, Ispanijos ministras pirmininkas socialdemokratas Pedro Sanchezas ketvirtadienį iš esmės prisipažino, kad vyriausybės priemonės atnešė daugiau žalos nei naudos.
Nors Ispanija yra kraštutinis atvejis – labiau nei dauguma kitų Europos Sąjungos šalių priklausoma nuo importo, – šalies patirtis atskleidžia, kas laukia viso regiono, žengiančio į šaltesnius, dujomis apšildomus žiemos mėnesius. Nors energetikos krizę neišvengiamai teko įtraukti į ES spalio 21–22 d. aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, o neatidėliotinos priemonės, skirtos apmalšinti jos poveikiui, greičiausiai sulauks žalios šviesos, Ispanijos atvejis parodo, koks menkas yra pagalbinių priemonių rinkinys, mėginant kovoti su kainų šuoliu.
„Net jei ir pašalintumėte mokesčius, pasaulinės kainos ir toliau kyla, taigi šios priemonės lieka bevertės ir jūs tik prarandate pajamas, – kalbėjo Madrido IE universiteto ekonomikos profesorius Juanas Carlosas Martinezas. – Šiai ir kitoms vyriausybėms nelieka daug erdvės kovai su sparčiai kylančiomis kainomis. Viskas tik blogės. Atėjus žiemai, elektros kainos, palyginus su dujų, atrodys juokingos.“
Žinodama, kokia yra pažeidžiama, Ispanija dar birželį pradėjo ieškoti būdų, kaip suvaldyti gamtinių dujų kainų augimo ir riboto tiekimo poveikį, laikinai apkarpydama mokesčius, kad sumažintų vartotojų sąskaitas už dujas. Tačiau tai iš esmės nepadėjo sustabdyti elektros kainų šuolio – rugpjūtį jos pabrango net 11 proc. ir padidino Ispanijos infliaciją iki aukščiausio lygio per 13 metų.
Grįžusi iš vasaros atostogų, vyriausybė rugsėjo viduryje puolė įgyvendinti politikos krypčių kratinį per vykdomąjį dekretą, kuris, be kita ko, nustatė netikėtą papildomą mokestį komunalinių paslaugų įmonėms. Rezultatai vėlgi buvo liūdni: komunalinių paslaugų įmonės prarado milijardus rinkos vertės, o elektros kainos ir toliau kasdien mušė rekordus.
Didžiausios Ispanijos energetikos bendrovės „Endesa SA“, „Iberdrola SA“ ir „Naturgy Energy Group SA“ pareiškė, kad didelė jų pagaminamos energijos dalis parduodama pagal ilgalaikes sutartis ir turėtų būti atleista nuo netikėto mokesčio. Nepavykus to pasiekti, jos išsiuntinėjo laiškus savo pramoniniams klientams, pranešdamos, kad teks peržiūrėti kainas. Plieno gamintojas „Sidenor Aceros Especiales SL“ pirmadienį paskelbė nutraukiantis veiklą, motyvuodamas būtent išaugusiomis elektros kainomis.
Komunalinių paslaugų įmonės taip pat pabrėžė, kad iki rugsėjo mėnesio dekreto 75 proc. šalyje suvartojamos energijos turėjo fiksuotą kainą. Jos įspėjo, kad dėl vyriausybės priemonių krizės kaštai bus perkelti vartotojams, kurie anksčiau kainų pokyčio nepajuto.
Poveikis platesnei ekonomikai privertė P. Sanchezą ketvirtadienį šias priemones atšaukti – pridūrus, kad jos turėtų būti kur kas labiau niuansuotos. Ekologinio perėjimo ministrė Teresa Ribera, prižiūrinti šalies energetiką, kalbėjo panašiai. Ir T. Ribera, ir P. Sanchezas teigė, kad komunalinių paslaugų bendrovių, kurios pramoniniams vartotojams siūlo tokias pačias kainas, kaip ir iki dujų pabrangimo, naujieji mokesčiai nepaveiks.
Vis dėlto ketvirtadienį T. Ribera Parlamentui pareiškė, kad rugsėjo mėnesį vyriausybės atlikti skaičiavimai jau pasenę ir juos reikia peržiūrėti, pabrėždama sunkumus mėginant suvaldyti situaciją, kylančią iš visuotinės pasiūlos ir paklausos dinamikos.
Žinia, Ispanija yra ypatingai pažeidžiama tarptautinių dujų kainų svyravimų. Šalis neturi reikšmingų dujotiekių, kurie jungtų ją su likusia Europa, todėl privalo pasikliauti importu iš Šiaurės Afrikos ir dideliais kiekiais suskystintų gamtinių dujų. Kai kitose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, SGD paklausa išauga, jai tenka konkuruoti įtemptose rinkose.
Kadangi importas sudaro apie 75 proc. jos suvartojamos energijos, Ispanija buvo penkta tarp 40 Europos šalių, kurias 2019 m., dar prieš „Covid“ krizę, stebėjo „Eurostat“. Šalis pagal priklausomybę yra antra tarp didžiųjų ES ekonomikų.
Žinoma, visos šalys stengiasi riboti kainas galutiniam vartotojui.
„Nors šokas kiekvienoje šalyje turi savų ypatumų, kitoms Europos vyriausybėms gresia panašus politinis iššūkis, – sakė „Teneo“ generalinis direktorius Antonio Barroso. – Aukštos energijos, tiek dujų, tiek elektros, kainos yra ypatingai politiškai toksiškos. Paskata imtis priemonių, kad būtų galima kiek įmanoma apsaugoti vartotojus, yra išties stipri.“
Visos Europos šalys mėgina įvairiais būdais įveikti energijos kainų kilimą – nuo įprastų tarifų viršutinių ribų, apsaugančių 11 milijonų žmonių Jungtinėje Karalystėje, iki aktyvesnio naftos deginimo Švedijoje ir mažų branduolinių reaktorių Prancūzijoje.
Kol Ispanija stengiasi įveikti krizę, Europos Sąjungai palanki vyriausybė Madride jaučiasi nusivylusi, nes Briuselis nededa jokių pastangų jai padėti. Ispanų pasiūlymas priversti bloką bendrai visiems kartu pirkti energiją – panašiai kaip „Covid-19“ vakcinas – liko iš esmės neišgirstas.
ES leido suprasti, kad turi ribotas galimybes įgyvendinti bendrą planą, skirtą krizės poveikiui sušvelninti – tokį žingsnį apsunkintų skirtingi energijos šaltiniai ir valstybių narių strateginiai interesai.
„Labai nelengva užklijuoti pleistrą ant elektros energijos rinkos“, – apibendrino „Bloomberg Intelligence“ analitikas Robas Barnettas.
