V. Putinas siekia daryti Europos Sąjungai spaudimą perrašyti kai kurias jos dujų rinkos taisykles po to, kai blokas daugelį metų ignoravo Maskvos susirūpinimą, ir nukreipti europiečius nuo neatidėliotinos kainodaros prie ilgalaikių sutarčių, naudingų Rusijos valdomai kompanijai „Gazprom“, teigia du informuoti žmonės. Pasak jų, Rusija taip pat siekia greito sertifikavimo prieštaringai vertinamam dujotiekiui „Nord Stream 2“, kad paspartintų dujų pristatymą.
Europos dujų kainoms kasdien svyruojant net iki 40 proc., praėjusią savaitę jis ėmėsi gerai apskaičiuotos rinką vėsinančios intervencijos, pareiškęs, kad „Gazprom“ gali padidinti tiekimą ir padėti sušvelninti trūkumą.
Vis dėlto, nors Kremlius V. Putiną vaizduoja kaip Europos energetikos gelbėtoją, Rusija neturi jokių iliuzijų, kad sulauks politinių nuolaidų iš ES arba sušvelnins dėl krizės įtemptus santykius, teigia vyriausybės pareigūnas ir prezidento administracijai artimas politikos patarėjas.
„Putinas suuodė galimybę pasipelnyti iš krizės, – teigia Andrejus Kortunovas, Kremliaus įkurtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas. – Rusija siekia neleisti ES užvilkinti „Nord Stream 2“ sertifikavimo ir kuo skubiau pradėti derybas dėl ilgalaikių stabilių dujų kainų.“
Pareigūnų „snobizmas“
Dalį kaltės dėl energetikos krizės V. Putinas suvertė ES pareigūnų ir patarėjų „snobizmui“, mat šie, jo teigimu, siekė pereiti prie neatidėliotinos kainodaros „ir nenori girdėti nieko kito“.
ES lyderiai kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime aptars dujų kainų šuolį ir priemones, kaip sušvelninti jo poveikį.
Trečdalį gamtinių dujų Europai tiekia „Gazprom“. Nors žemyno dujų atsargos, atsižvelgiant į metų laiką, yra nusmukusios iki rekordiškai žemo lygio, alternatyvų, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų, tiekimo galimybės yra ribotos. Sparčiai artėjant žiemai, regionas gali tapti vis labiau priklausomas nuo Rusijos atsargų, kad atšalus orams būtų išvengta stygiaus.
Ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, prižiūrintis Rusijos energetikos politiką, antradienį sakė, kad prie Europos energetikos krizės prisidėjo skubotas perėjimas nuo tradicinių prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Praėjusią savaitę jis V. Putinui sakė, kad sklandus Europos patvirtinimas „Nord Stream 2“ dujų tiekimui duotų „teigiamą signalą“ rinkoms.
Europos neatidėliotinų sandorių rinka „nėra kainodaros priemonė, užtikrinanti ilgalaikę pirkėjų ir pardavėjų interesų pusiausvyrą, – spalio 7 d. Sankt Peterburgo tarptautiniame dujų forume kalbėjo „Gazprom“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Jelena Burmistrova. – Pirkti dujas protingomis kainomis, aišku, yra gerai. Bet dar geriau žinoti iš anksto, kiek jos kainuos po mėnesio, ketvirčio ar metų.“
Bendri pirkimai
ES savo ruožtu tikisi, kad dabartinė dujų krizė – trumpalaikis reiškinys. Didžiausias dėmesys skiriamas padėti valstybėms narėms išgyventi sunkią žiemą, kadangi kainos greičiausiai išliks aukštos, be to, kyla rizika, kad „Nord Stream 2“ gali būti nepasirengęs pradėti operacijų dar kelis mėnesius. Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson antradienį sakė, kad požeminė dujų saugykla regione dirba apie 75 proc. pajėgumų – kur kas mažiau, nei praėjusį dešimtmetį, tačiau to pakanka paklausai patenkinti.
ES taip pat ketina išnagrinėti galimybę valstybėms narėms bendrai pirkti dujas, sustiprinant pirkimo svertus su trečiosiomis šalimis – ši ir kitos galimybės bus svarstomos trečiadienį. Tai reiškia, kad blokas greičiausiai nepultų domėtis V. Putino pasiūlymu, juo labiau, atsižvelgiant į tebesitęsiančią įtampą dėl tokių klausimų kaip Baltarusija ir Ukraina.
Šiuo metu maždaug 20 proc. „Gazprom“ dujų tiekimo Europoje yra susieta su naftos kainomis, o šiek tiek daugiau nei 50 proc. įkainojama arba prieš dieną, arba prieš mėnesį, rašė „BCS Global Markets“ vyresnysis naftos ir dujų analitikas Ronas Smithas penktadienio pranešime po internetinio seminaro su „Gazprom“ vadovais.
Rusija nekantrauja atnaujinti dujų kainų ryšį su naftos kainomis ir atsisakyti neatidėliotinos kainodaros, kurios pastaraisiais metais primygtinai reikalavo ES, teigė du su šia informacija susipažinę žmonės. „Gazprom“ jau pradėjo pildyti „Nord Stream 2“ dujomis ir nori, kad Europos reguliavimo institucijos kuo greičiau pradėtų jį eksploatuoti.
Atsargų papildymas
Pirmąjį šių metų pusmetį „Gazprom“ eksportas į Europą buvo kone rekordinis, tačiau rugsėjį sumažėjo – kaip tik tada, kai ES stengėsi papildyti turimas atsargas. Rusija tuo metu tvarkė savo pačios saugyklas, pakurstydama kaltinimus, kad sulaiko tiekimą.
Kremlius šiuos kaltinimus atmetė, tvirtindamas, kad Rusija vykdė visus įsipareigojimus kaip patikima energetikos partnerė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę jam pritarė, sakydama, kad Rusija „gali tiekti dujas tik pagal sutartinius įsipareigojimus“.
„Gazprom“ jau pradėjo pumpuoti dujas iš savo atsargų, kad suvaldytų kylančias kainas, ir nori bendradarbiauti su Europos šalimis, kad nuramintų rinką, antradienį interviu BBC sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Gazprom“ švenčia didelę pergalę, – sakė buvęs kompanijos tarptautinio verslo skyriaus vadovas Stanislavas Cygankovas. – Tai puiki proga pasinaudoti susiklosčiusia situacija.“
