„Gazprom PJSC“ šiuo metų laiku gamina daugiausia dujų per daugiau nei dešimt metų, bet papildoma pagaminta produkcija lieka namie. Rusijai reikia papildyti savo saugyklas, kurių atsargos po ilgos ir šaltos žiemos labai išseko, ir šalis pradėjo atsargų kaupimo kampaniją, kuri turėtų tęstis iki spalio. Anot bankų, nuo „Wood & Co.“ iki „Citigroup Inc.“, tik tuomet ji sugebės teikti didesnes apimtis Europai.
Su suvaržymais šalies viduje susiduriama tuo metu, kai pagrindiniams klientams Europoje gresia dujų krizė, o kainos muša rekordus. Tai paskatino Tarptautinę energetikos agentūrą (IEA) paraginti Rusiją imtis daugiau veiksmų tiekimui padidinti, tuo tarpu Europos įstatymų leidėjų grupė paprašė ištirti „Gazprom“ vaidmenį šiame kainų augimo cikle. Jungtinių Valstijų teigimu, krizė kelia susirūpinimą dėl manipuliavimų rinka.
„Gazprom“ siekiant išvengti Rusijos tiekimo destabilizavimo, „didelis dėmesys skiriamas vidaus rinkai“, nepaisant rekordinio pelno užsienyje perspektyvos, sakė Ildaras Davletšinas, „Wood“ analitikas. „Gazprom“ neturi daug atsarginių pajėgumų, kad iškart padidintų tiekimą“, – sakė jis.
Ribotas Rusijos tiekimas neleidžia Europai gauti degalų, kurių jai reikia savo atsargoms iki žiemos papildyti. Vos po kelių savaičių prasideda šildymo sezonas, o vartotojai negali atsikvėpti nuo aukštų kainų, nes intensyvi konkurencija su Azija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių tik apsunkina krizę.
„Gazprom“ saugyklos Rusijoje, baigiantis praėjusių metų žiemai, buvo užpildytos 16 proc., ir jų atsargos buvo gerokai mažesnės nei įprastai – 35-40 proc., rodo „Bloomberg“ apskaičiavimai, atlikti remiantis bendrovės duomenimis. Dujų milžinė planuoja baigti pildyti savo saugyklas Rusijoje iki lapkričio 1 dienos, ir „po to pertekliniai kiekiai galėtų būti skirti Europos rinkai“, savo komentaruose pažymėjo „Citigroup“.
Rusijos saugyklos
Praėjusią savaitę gamintoja pranešė Rusijos atsargas per dieną papildanti 325 mln. kubinių metrų dujų, tai yra beveik tiek pat, kiek ji kasdien tiekia Vakarų Europai. Didelė vidaus paklausa sekino saugyklas žvarbiomis žiemomis, o vasarą karščio bangos didino dujų naudojimą elektrinėse, be to, kelios kitos pagrindinės Rusijos gamintojos sumažino tiekimą.
„Jos turi papildyti savo pačių atsargas, – praėjusią savaitę teigė Didier Holleaux, Prancūzijos klientės „Engie SA“ vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kuris paklaustas, ar „Engie“ prašiusi „Gazprom“ papildomo dujų kiekio, nesutiko pakomentuoti.
„Uniper SE“, dar viena svarbi klientė Europoje, gauna „maksimalius dujų kiekius iš Rusijos“, teigė bendrovės komercinės veiklos vadovas Niekas Den Hollande‘as. „Per pastaruosius porą metų Europa neteko daug vietinės gamybos, todėl tiekimo saugumas, kaip ir įperkamumas, dabar bus daug svarbesni klausimai“, – sakė jis, duodamas interviu Dubajuje.
Rusijos bendrovė planuoja šiais metais perpumpuoti per 510 mlrd. kubinių metrų dujų ir tikisi, kad eksportas į Europą, įskaitant Turkiją, sieks apie 183 mlrd. kubinių metrų, nors analitikai užsimena, kad faktiniai srautai gali būti didesni.
Kiti klientai
„Gazprom“ turi patenkinti ne tik Europos, bet ir kitų klientų paklausą, o dujų tiekimas į Turkiją šiemet išaugo daugiau nei dvigubai. Be to, dujų milžinė tiekia dujas Azijai iš Rytų Sibire esančių telkinių, kurie negali būti naudojami Europai aprūpinti, nes jie neprijungti prie bendrovės vamzdynų sistemos, nutiestos į Vakarus.
Pirmąjį pusmetį Rusijos vamzdynais į Kiniją tiekiamas dujų kiekis patrigubėjo palyginti su ankstesniais metais, ir prognozuojama, kad toks augimas tęsis, dujų bendrovei „Gazprom“ planuojant Azijos vartotojams vamzdynais tiekti iki 38 mlrd. kubinių metrų per metus.
„Gazprom“ turi laisvų pajėgumų, kurie galėtų padengti paklausos šuolius, pavyzdžiui, per didelius šalčius – beveik 150 mlrd. kubinių metrų per metus, praėjusią savaitę teigė įmonės generalinis direktorius Aleksejus Mileris. Kasmet toks rezervas reikalingas „trims-penkioms, ar dešimčiai, galbūt dvylikai dienų“, sakė „Gazprom“ vadovas. Toks rezervas nebūtinai visada ar ilgesnį laiką yra prieinamas.
„Gazprom“ spaudos tarnyba atsisakė komentuoti artimiausio laikotarpio gamybos planus ir ar įmanoma pasiekti žiemos gamybos lygį anksčiau. Anot , „Wood“ analitiko I. Davletšino, dėl įmonės dydžio tai pasiekti gali būti sudėtinga, nes tikėtinas laiko tarpas tarp aukščiausio lygio sprendimo dėl gamybos ar eksporto ir jo faktinio įgyvendinimo.
Sutartiniai įsipareigojimai
„Gazprom“ tikina vykdanti visus sutartinius įsipareigojimus užsienyje ir siekianti patenkinti papildomą paklausą, „kai tik įmanoma“. Bet Europos įstatymų leidėjų grupė ragina Europos Komisiją (EK) ištirti bendrovės vaidmenį, susijusį su sparčiu kainų augimu rinkoje, ir teigia įtarianti, jog įmonė sulaiko dalį degalų, norėdama daryti spaudimą ES, kad ši paspartintų leidimų išdavimą Rusijos naujojo dujotiekio „Nord Stream 2“ statybai.
IEA taip pat šią savaitę pranešė, kad Rusija „galėtų dėti daugiau pastangų padidinti dujų prieinamumą Europai“, tuo tarpu JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm pareiškė, kad Europa ir Amerika turi būti pasirengusios „pasipriešinti“, jeigu atsiras energiją gaminančių šalių, kurios gali „manipuliuoti tiekimu siekdami naudos sau“.
Bet koks galimas kainų sumažėjimas lapkričio mėnesį priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo žiemos temperatūros Europoje ir nuo kitų gamintojų, – pavyzdžiui, Norvegijos, kurios stiprus telkinių priežiūros sezonas artėja prie pabaigos, – tiekimo.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių prieinamumas taip pat turės įtakos.
„Gazprom“ „negali mostelėti stebuklinga lazdele ir skubiai pristatyti papildomų dujų į bet kurią Europos vietą, kurioje jų reikia“, sakė Vitalijus Jermakovas, Oksfordo energetikos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. „Kad ir kaip „Gazprom“ stengtųsi, ji negali viena pati subalansuoti tokios didžiulės rinkos, kaip Europa“, – sakė jis.
