Eilei didžiųjų bankų, nuo „JPMorgan Chase & Co.“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Morgan Stanley“ iki „Bank of America“ (BoA), stiprinant operacijas Prancūzijos sostinėje, finansų specialistams miestas tampa viena iš karščiausių darbo rinkų Europoje. Atlyginimai didėja, o įdarbinimo įmonės neriasi iš kailio, kad surastų perspektyvių kandidatų.

„Rinka labai įtempta“, – sakė Renaudas Garnier, kvalifikuoto personalo paieškos įmonės „Michael Page“ bankininkystės ir finansinių paslaugų skyriaus vadovas. Kandidatai „dabar tuo pat metu dalyvauja trijuose ar keturiuose skirtinguose įdarbinimo procesuose“.

JAV finansinės įmonės, kurios ištisus dešimtmečius naudojosi Londonu kaip vartais į bendrąją Europos rinką, atidaro biurus arba stiprina esamas operacijas žemyne, kad išsaugotų prieigą prie Bendrijos. Iki šių metų pabaigos Paryžiuje bus sukurta 3 000 papildomų finansinių pozicijų dėka „Brexit“, birželį kalbėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno‘as Le Maire‘as. Daugelio nuomone, tai tik pradžia.

„Pirmieji bankų persikėlimai į Paryžių sukūrė išsamią finansinę ekosistemą, kuri turėtų pritraukti daugiau finansinių įstaigų, – sakė Arnaud de Bressonas, „Paris Europlace“, pramonės grupės, reklamuojančios miestą kaip tarptautinį finansinį centrą, vykdomasis direktorius. – Rizikos draudimo fondai, aktyvų valdytojai ir kiti finansinių paslaugų teikėjai taip pat nori tapti to dalimi. Tai sniego gniūžtės efektas.“

Kai kuriems bankams mėginant įtikinti savo personalą Jungtinėje Karalystėje iškeisti Temzę į Seną, darbo vietų kaita virsta persikėlimo ir vietinio įdarbinimo miksu. Dėl to ilgą laiką dominavusios Prancūzijos įmonės daro viską, kad išlaikytų talentus. Didžiausi Prancūzijos investiciniai bankai bando išlaikyti geriausius darbuotojus algų priedais ir lanksčiais darbo grafikais.

O dienos, kai jaunesniesiems bankininkams Prancūzijoje buvo mokama mažiau nei jų britų kolegoms, jau greitu metu gali virsti istorija. Pavyzdžiui, Paryžiuje pradinio lygio susijungimų ir perėmimų (M&A) analitikas dabar gali gauti 60 000-70 000 eurų bazinį atlyginimą, greit prilygsiantį algos dydžiui Londone, sako kvalifikuoto personalo paieškos specialistai. Vienas Prancūzijos banko vadovas skundėsi, kad amerikiečių bankai permoka bankininkams ir iškreipia rinką.

Nors vidutinis atlyginimas Prancūzijoje tebėra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, „spaudimas algoms jaučiamas nuo pat „Brexit“, nes vietiniai bankai stengiasi prilygti tam, ką gali pasiūlyti užsienio institucijos“, – sakė Stephane‘as Rambossonas, vienas iš vadovaujančio personalo paieškos įmonės „Vici“ įkūrėjų.

Tuo tarpu per(si)kėlimai daro poveikį miesto gyvenimui. Mėsininkai ir kailininkai – nenoriai kalbantys angliškai – vartalioja liežuvį tardami nepažįstamus žodžius. Naujos komercinės nuosavybės nuomos kaina šoktelėjo beveik 16 proc. nuo 2017 metų nepaisant pandemijos, o rasti vietą tarptautinėje mokykloje tampa sunkia misija.

„Kai yra tik viena laisva vieta septyniems pareiškėjams, paklausa yra labai didelė, – sakė Bernardas Manuelis, vadovaujantis Paryžiuje veikiančiai dvikalbei mokyklai „Ecole Jeannine Manuel“, kurią, beje, yra baigęs ir JAV valstybės sekretorius Anthony‘is Blinkenas. – Dabar, kai „Brexit“ užbaigtas, finansinės institucijos perspėja mus apie ketinimus vykdyti darbuotojų perkėlimo į Paryžių planus.“

Paryžius, kaip ir Frankfurtas ir Amsterdamas, uoliai stengėsi pritraukti bankus po 2016 metų referendumo. Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė paskelbė reformas, skirtas didinti įdarbinimo patrauklumą, elitinėse inžinerijos mokyklose imta rengti aukštos klasės specialistus, į pagalbą pasitelktas ir infrastruktūros, kultūros ir mokyklų kompleksas, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus. Europos bankininkystės institucija (EBI) persikėlė į Paryžių 2019 metais, po aštuonerių metų darbo Londone. Tada pradėjo plūsti darbo vietos bankuose.

„Bank of America“ buvo vienas iš pirmųjų didžiųjų užsienio bankų, paskelbusių apie planus sukurti Europos pardavimų ir prekybos bazę savo biure Paryžiuje – įspūdingame 120 metų senumo pastate, kuris kadaise buvo Prancūzijos pašto tarnybos „La Poste“ pašto centras. „JPMorgan“, turintis būstinę istorinėje miesto Vandomo aikštėje, įsigijo gretimą pastatą netoli esančios du Marche Saint Honore aikštės, kuriame įkurdino savo žemyninės prekybos centrą. Naujasis biuras buvo iškilmingai atidarytas šiais metais, dalyvaujant prezidentui E. Macronui ir vykdomajam bendrovės vadovui Jamie‘ui Dimonui; pastarasis per ceremoniją kalbėjo apie savo ambicingą siekį užpildyti šešias operacijų sales.

„Goldman Sachs“ šiais metais steigia naują prekybos biurą Paryžiuje, netoli Triumfo Arkos. „Morgan Stanley“, įsikūręs 1874 m. pastatytoje rūmų rezidencijoje, perviliojo iš „Deutsche Bank“ Aną Cendoya-Delcroix ir Valerie Perez, o visiškai neseniai vadovauti savo Paryžiaus biurui paskyrė Emmanuelį Goldsteiną.

Darbo jėgos samda, susijusi su „Brexit“, ir pagyvėjusi bankininkystės veikla pakurstė tikrą mūšį dėl talentų.

Pastebimai išaugo investicinės bankininkystės specialistų apetitas susijungimų ir perėmimų (M&A) ir įmonių turto valdymo (ECM) sandoriams, padaugėjo ir specialios paskirties įsigijimo bendrovių įtraukimų į biržos prekybos sąrašą Europoje. Įgyvendintų sandorių, susijusių su Prancūzijos objektais, skaičius pirmąjį metų pusmetį, palyginti analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šoktelėjo 18 proc., jų vertė siekė beveik 22 mlrd. dolerių, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenys.

„Dėl jaunesniųjų bankininkų Paryžiuje vyksta tikras karas, – sakė Claude‘as Calmonas, vadovų paieškos verslovės „Calmon Partners“ įkūrėjas. – Privataus kapitalo fondai, šeimos investicinės įmonės, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės bankai pervilioja kandidatus tiesiai iš Prancūzijos bankų.“

Rizikos draudimo fondai ir specializuoti investiciniai bankai taip pat įsitraukė į šį mūšį. „Citadel“, pernai mieste atidaręs savo biurą, samdo specialistus iš „HSBC Holdings Plc.“, „Bank of America“ ir „Goldman Sachs“. Kitos įmonės, pavyzdžiui, „Qube Research & Technologies“ (IRT) taip pat renka darbuotojus, todėl trūksta kiekybinių analitikų ir prekiautojų.

„Prancūzijoje – ir ypač Paryžiuje – konkurencija sustiprėjo, – interviu „Bloomberg TV“ sakė „Societe Generale SA“ (SocGen) pirmininkas Lorenzo‘as Bini Smaghis. – Ateityje gali atsirasti tam tikra konkurencija ir spaudimas dėl atlyginimų. Tai didžiulis iššūkis mūsų pramonei.“

Nors Prancūzijos kreditoriai neskelbia apie bendrą atlyginimų didinimą, kaip tą daro jų kolegos Niujorke, dalis jų elgiasi pasirinktinai. HSBC, SocGen ir „BNP Paribas SA“ susitarė su Prancūzijos profsąjungomis dėl lanksčių ilgalaikių nuotolinio darbo planų.

„Bankai kartais skiria specialias premijas perspektyviems darbuotojams, siekdami juos išsaugoti“, – sakė R. Garnier iš „Michale Page“.

Kvalifikuotų kadrų paieškos bendrovė neseniai įdarbino žmogų, gyvenantį Monpeljė, už septynių valandų kelio automobiliu nuo Paryžiaus, finansų įmonėje sostinėje. Darbdavys taip norėjo, kad kandidatas jam dirbtų, jog leido darbuotojui į Paryžių važinėti vos vieną dieną per savaitę.

„Anksčiau jie to tikrai nebūtų pasiūlę“, – sakė R. Garnier.