Europos centrinis bankas jau išreiškė susirūpinimą, kad skolintojai atrodo nepasirengę gresiantiems neramumams, kai ekstremalūs orai darosi vis dažnesni, o anglies dvideginio emisijos – vis brangesnės. ECB daro neoficialų spaudimą finansų pramonei adaptuotis, teigia žmonės, susipažinę su šiuo procesu. Ant kortos pastatyta daug, o nespėjantys prisitaikyti bankai rizikuoja griežtesniais kapitalo reikalavimais, todėl liktų mažiau lėšų akcininkams.
Dvidešimties pagrindinių Europos bankų apklausa atskleidžia, kad egzistuoja beveik visuotinis sutarimas, jog pramonė vargiai bus pasirengusi iki 2022 m. – daugiausia dėl to, kad dauguma klientų duomenų, reikalingų testams atlikti, bus prieinami tik po metų. Dėl šios priežasties bankai vykdo lobizmą, kad rezultatai nebūtų viešinami.
Tai naujausias požymis, kad finansų pramonei nelengva prisitaikyti prie plataus Europos užmojo nukreipti kapitalą nuo teršėjų, mokslininkams įspėjant, jog lieka vis mažiau laiko išgelbėti planetą nuo klimato katastrofos. Turto valdytojams tvarių finansų atskleidimo reglamentas turėtų užkirsti kelią „žaliajam kamufliažui“. Bankų ekologiško turto proporcija ir klimato streso testas – priemonės, skirtos užtikrinti, kad pramonė pereinamuoju laikotarpiu sugebės išlikti moki.
Jo Lock, finansų trenerė iš „Fitch Ratings“ Londone, sakosi sulaukianti daug užklausų iš bankų, prašančių pagalbos tvarkantis su aplinkosaugos, socialinėmis ir valdymo rizikos taisyklėmis.
„Bankai patiria nemažą spaudimą iš savo reguliavimo institucijų, kurios ragina juos kažką daryti, kažką parodyti, pristatyti savo planą, – sakė ji interviu. – Tik kad niekas nežino, nuo ko pradėti.“
„Fitch“ teigia, kad pramonė turėtų ruoštis galimybei, jog iškils papildomų kapitalo reikalavimų, susijusių su klimato rizika. „Galbūt viskas prasidės nuo kažkokio priedo ar buferio, o gal tiesiog didesnio nominaliojo kapitalo mokesčio“, – sakė Jo Lock.
Tai greičiausiai atsilieps akcininkams ir klientams. Bankams gali tekti sumažinti dividendus ir nustatyti didesnius mokesčius tiems skolininkams, kurių klimato rizika paskatina papildomus kapitalo reikalavimus. Taip pat gali padidėti bankų finansavimo išlaidos.
Catharina Belfrage Sahlstrand, „Svenska Handelsbanken AB“ tvarumo vadovė, sako, kad investuotojai „atidžiai nagrinės informaciją apie bankus ir žiūrės, ar rizikos lygis nedidėja“. Jei jiems nepatiks tai, ką mato, skolinimo ir nuosavo kapitalo kainos tikriausiai pakils, teigia ji.
„DWS“ zondai
ECB aiškiai nurodė, kad yra nepatenkintas dabartine pramonės pažanga. Prezidentė Christine Lagarde dar liepos mėnesį sakė, kad „didelė dauguma“ ECB priežiūros padalinio patikrintų bankų „nepateisina“ lūkesčių. Remiantis ECB apklausa, patys bankai pripažino, kad 90 proc. jų klimato ataskaitų arba neatitinka priežiūros institucijos lūkesčių, arba juos atitinka tik iš dalies.
Finansų pramonė susiduria su vis griežtesniu reguliavimu ir reguliuotojų kantrybės trūkumu. Praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad „Deutsche Bank AG“ turto valdymo padalinys „DWS Group“ JAV ir Vokietijoje yra tiriamas dėl tariamai išpūstų teiginių apie savo ESG įsipareigojimus.
„DWS“ zondai (pati grupė tvirtina, kad nieko blogo nepadarė) nubangavo per visą Europos investicijų valdymo pramonę, firmoms nervingai peržiūrint savo skelbiamą ESG medžiagą, kad įsitikintų, jog joms negresia panašios teisinės rizikos.
Bankams rizika gali būti dar didesnė, nes Europos korporacijos finansavimo atžvilgiu labiau linkusios pasikliauti skolintojais nei kapitalo rinkomis. Bazelio bankų priežiūros komitetas, kuris nustato visuotines taisykles, įspėjo apie galimas „reikšmingas išlaidas ir nuostolius“ skolintojams tuo metu, kai reguliavimo institucijos įvedinėja naujas taisykles, technologijos tobulėja, o teršėjai patenka vis didesnėn nemalonėn. Praėjusį mėnesį ECB paragino bankus paskubinti klimato ir aplinkos rizikų integravimą į savo veiklą, kadangi visoje pramonėje pastebimas „nerimą keliantis“ vangumas.
Europos bankininkystės institucija, nustatanti reguliavimo reikalavimus, paskelbė dideliems bankams gaires, kaip nuo 2022 m. birželio mėnesio įvertinti ESG rizikas ir kaip nacionalinės institucijos turėtų vertinti atskirų bankų mokumo poreikius. Šias apžvalgas greičiausiai papildys streso testų rezultatai.
Investuotojai jau dabar domisi būsimais pokyčiais, nes galimos papildomos išlaidos bankams, kurių buhalterinės knygos atskleidžia nepriimtiną anglies intensyvumo lygį, gali radikaliai pakeisti situaciją. Dauguma „Bloomberg“ apklaustų bankų norėtų, kad reguliuotojai pradėtų taikyti reikalavimus palaipsniui, nurodydami ne tik problemas, susijusias su nepakankamais klientų duomenimis, bet ir būtinybę paisyti taisyklių už Europos Sąjungos ribų.
Markas Nauras, „Danske Bank“ kredito analitikas, prognozuoja, kad „užtruks nemažai laiko“, kol bankai įves sistemą, atspindinčią ESG rizikas. Skolintojai dar neturi „aiškios ESG charakteristikų perspektyvos“, juo labiau – galimybės paversti jas kredito rizika. Pasak jo, „tai bus išties bauginanti užduotis“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbta Europos Komisijos ataskaita atskleidė, kad ESG integracija bankų sektoriuje tebėra „ankstyvoje stadijoje“. Ji taip pat nustatė, kad „reikiamų duomenų ir bendrų standartų trūkumas išlieka pagrindiniais iššūkiais, kuriuos teks įveikti, norint paskatinti ESG integraciją“.
Tarptautinių atsiskaitymų bankas liepą pranešė, kad reguliavimo institucijos greičiausiai pripažins, jog pirmojo klimato streso testų raundo – dėl jų „preliminarumo“ – nepakaks pateisinti staigų kapitalo reikalavimų padidinimą. Tačiau bankai turėtų tikėtis, kad reguliuotojai pažvelgs į jų verslo modelius ir kasdienį rizikos valdymą per klimato kaitos prizmę, sakė BIS.
Pasak Švedijos finansų priežiūros tarnybos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos Johannos Fager Wettergren, pramonei tai – visiškai naujas žaidimas.
„Iššūkiai bankams nėra unikalūs, tačiau ESG rizikų stebėjimas tam tikrais aspektais yra pakankamai nauja sritis finansų įstaigoms, kurios nepratusios prie sparčiai besivystančios reguliavimo sistemos“, – sakė J. Wettergren.
