Pasitaisiusios ekonominės perspektyvos leis politikos formuotojams sumažinti pirkimo tempą nuo 80 milijardų eurų per mėnesį rugsėjį iki maždaug 50 milijardų eurų kovą, sako jie. Sprendimo nutraukti programą, kaip dabar planuojama, tikimasi tik metų pabaigoje.
„Dar per anksti spręsti, kada nutraukti pandeminio obligacijų pirkimo programą, tačiau kasmėnesinių pirkimų mažinimas yra pagrįstas, juo labiau, kad nuo birželio finansavimo sąlygos pasitaisė“, – teigia „Bantleon Bank AG“ vyresnysis ekonomistas Joergas Angele.
Valdančioji taryba politikos posėdžiui rengiasi kitą ketvirtadienį.
Toks žingsnis įvyktų praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Federalinio rezervų banko vadovas Jerome’as Powellas pranešė, kad JAV darbo rinkos atsigavimas ir infliacijos perspektyvos centriniam bankui leistų nutraukti paskatas jau šiais metais. Dauguma apklausoje dalyvavusių ekonomistų nesitiki, kad šie pokyčiai paveiks ECB, nes investuotojai jau prisitaikė prie tokio scenarijaus.
Sulėtėjus pandeminiam obligacijų pirkimui taip, kaip prognozuojama, ECB liktų su beveik 70 milijardų nepanaudotų programos eurų. Prezidentė Christine Lagarde sakė, kad institucijai nebūtina išleisti visų pinigų, kol skolinimosi išlaidos išlieka palankios.
„Paprasčiausia išeitis ECB būtų iki metų pabaigos „žymiai spartesniu tempu“ pirkti obligacijas per PEPP. Centrinis bankas galėtų pradėti mažinti pirkimą sausio mėnesį, o pasibaigus programai, kovo mėnesį, sunkiausią dalį galėtų perimti APP“, – sako Davidas Powellas ir Maeva Cousin.
Visgi respondentai išreiškė susirūpinimą, kad tiekimo grandinių sutrikimai – o mažesniu mastu ir infliacijos spaudimas bei naujų karantinų grėsmė – gali turėti neigiamos įtakos euro zonos ekonominei perspektyvai. Nuotaikos rodikliai pastaruoju metu sumažėjo, o vartotojų kainos auga sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį – 3 proc. metiniu tempu.
Kitą savaitę ECB pateiks naujas prognozes, kurios, pasak ekonomistų, šiemet rodys spartesnį augimą ir aukštesnę infliaciją 2021, 2022, o gal ir 2023 m. Vis dėlto infliacija dar tikrai neturėtų siekti centrinio banko nustatyto tikslo.
Apklausos respondentai prognozuoja, kad palūkanų normos išliks nepakitusios bent jau iki 2023 m. – tai atitiktų naujas ECB gaires. Liepos mėnesį politikos formuotojai žadėjo nevaržyti skolinimosi išlaidų, kol infliacija stabiliai nepasieks 2 proc.
Ekonomistai artimiausiais mėnesiais taip pat nenumato senesnės obligacijų pirkimo programos taisyklių pakeitimų. Jie tikisi, kad tik pasibaigus pandeminiam planui pirkimai tris mėnesius augs dvigubai, o kitų metų spalio mėnesį sumažės iki dabartinių 20 milijardų eurų per mėnesį.
Pasak „Nomura“ Europos ekonomistės Chiaros Zangarelli, greitesnis obligacijų pirkimas „reikštų atnaujintą ECB įsipareigojimą pasiekti infliacijos tikslą“.
Kaip ir kai kurie jos kolegos, Ch. Zangarelli ECB pareigūnams pasiūlė atsisakyti programos kasmėnesinių sumų ir jas pakeisti voku, kurį būtų galima lanksčiai naudoti reaguojant į rinkos permainas.
Tačiau apie tai kitos savaitės diskusijose kalbama nebus.
„Rimtesnė kova dėl obligacijų pirkimo kalibravimo laukia gruodį, – sakė „Danske Bank“ vyriausiasis strategas Pietas Christiansenas. – ECB dar turi laiko sulaukti tolesnių duomenų.“
