Nors pagrindinis dėmesys gamybai didžiausiai Europos ekonomikai padėjo ištverti „Covid“ karantinus sėkmingiau nei kitoms, paslaugomis besiremiančioms regiono kaimynėms, dabar Vokietijos atsigavimui gresia pavojus, nes kompanijos viena per kitą skundžiasi medžiagų trūkumu. Stinga visko – nuo atminties lustų ir techninių detalių iki tokių būtinų gamybos elementų kaip mediniai padėklai.
Kitaip tariant, ekonominiai pandemijos padariniai atsiliepia ir prekės ženklui „Pagaminta Vokietijoje“, iki šiol galėjusiam didžiuotis efektyvumu ir nuo seno garsėjusiam tikslumo bei ilgaamžiškumo reputacija. Tiekimo problemos kelia chaosą net tokiose kompanijose kaip „Siemens AG“ ir „BMW AG“ ir grasina tęstis kitąmet ar netgi ilgiau.
„Per savo karjerą dar nemačiau tokios situacijos, kad vienu metu trūktų tiek daug žaliavų, o juk nuo 1996 m. dirbu su tomis pačiomis medžiagomis, – sakė Thomas Nuernbergeris, Mulfingene įsikūrusio pramoninių ventiliatorių gamintojo „EBM Papst“ pardavimų direktorius. – Tai sunkiausia situacija pasaulinėje tiekimo grandinėje, kokią esu matęs.“
Anksčiau šį mėnesį „Siemens“ generalinis direktorius Rolandas Buschas perspėjo, kad tokios rizikos, kaip pasaulinis puslaidininkių trūkumas, bei didėjančios žaliavų ir krovinių gabenimo išlaidos sukels problemų, kurios „greičiausiai nepasibaigs ir fiskaliniais 2022 metais“.
Th. Nuernbergeris taip pat abejoja, kad trukdžiai artimiausiu metu praeis. „Manau, kad augimas bus atidėtas iki 2023 m., nes net ir 2022 m. turėsime problemų su puslaidininkiais“, o konteinerių suirutė „tęsis ir kitąmet“, sakė jis interviu.
Menkesnis augimas
Vokietijos centrinis bankas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet augimas gali nesiekti tų 3,7 proc., kuriuos jis prognozavo birželio mėnesį – iš dalies dėl tiekimo trikdžių.
Remiantis „Bloomberg Economics“ duomenimis, birželio mėnesį Vokietijos gamyklos tebeveikė maždaug 7 proc. mažesniais pajėgumais nei prieš pandemiją. Ypač atsiliko automobilių ir mašinų gamintojai.
„Situacija iš tiesų ne gerėja, bet blogėja“, – teigia Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto prezidentas Clemensas Fuestas.
Rugpjūčio mėnesį instituto verslo pasitikėjimo indeksas nusmuko daugiau, nei prognozavo ekonomistai, o C. Fuestas spėja, kad šiemet augimas bus silpnesnis nei buvo tikėtasi.
Visos šios ekonominės problemos vyksta įtemptame politiniame fone. Vokietijoje mažiau nei po mėnesio įvyks rinkimai, kurių nugalėtojas perims kanclerės Angelos Merkel postą po 16 metų valdžios.
Kaip viskas susiklostys – labiausiai priklausys nuo Vokietijoje dominuojančios automobilių pramonės, kuriai taip pat sukėlė rūpesčių pasaulinis puslaidininkių trūkumas.
„Volkswagen AG“, pirmąjį pusmetį išsilaikiusio pakankamai sėkmingai, generalinis direktorius Herbertas Diessas neseniai „Bloomberg TV“ sakė, kad didžiausias Europos automobilių gamintojas „trečiąjį ketvirtį susidurs su tam tikrais trikdžiais, nes šiuo metu gamyba išties suvaržyta“.
Kompanijos automobilių pristatymai visame pasaulyje liepos mėnesį sumažėjo 19 proc., ir tai buvo pirmasis reikšmingas mėnesio nuosmukis šiais metais.
„VW“ Volfsburgo gamykla – didžiausia pasaulyje, suteikianti darbo vietas apie 60 000 žmonių – po įprastos vasaros pertraukos pradėjo veikti tik viena pamaina. Didžiausią pelną grupei nešantis „Audi“ abiejose Vokietijos gamyklose taip pat savaite pratęsė vasaros pertrauką.
Įspėjimų pasigirdo ir iš „Daimler AG“ bei „BMW“ – abu automobilių gamintojai nurodė mikroschemų trūkumą.
Visgi tiekimo problemos anaiptol neapsiriboja automobilių pramone. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo apie 3000 įmonių iš įvairių sektorių, atskleidė, kad 83 proc. jų kenčia nuo kainų kilimo arba komponentų ir žaliavų trūkumo. Dauguma nesitiki, kad šiais metais situacija pagerės.
Pavyzdžiui, „Adidas AG“ ir „Puma SE“ nukentėjo nuo gamyklų uždarymo Vietname po ten įvykusio „Covid-19“ protrūkio. Tuo tarpu uostuose nuo Šanchajaus iki Hamburgo – didelės spūstys. Pranešama, kad spaustuvėms jau trūksta popieriaus ir kitų medžiagų, reikalingų knygoms gaminti.
Nišiniai gamintojai
Kadangi daugelis smulkių ir vidutinių Vokietijos įmonių orientuojasi į nišines rinkas, sutrikus įprastiems tiekimo maršrutams joms sunku greitai rasti alternatyvų.
„Dauguma mūsų esame specialistai“, – sakė Vokietijos mašinų pramonės prekybos asociacijos vyriausiasis ekonomistas Ralphas Wiechersas. Daugelis įmonių gamina nedidelės serijos ar specialiai pritaikytas mašinas, glaudžiai bendradarbiaudamos su savo tiekėjais, o pakeisti šį procesą „gali užtrukti metų metus“.
Ką sako „Bloomberg Economics“…
„Nepaisant užsakymų bangos, Vokietijos pramonės atsigavimui trukdė rimti tiekimo sutrikimai. Tikimės, kad pramonės sektorius nuo trečiojo ketvirčio pradės teigiamai prisidėti prie ekonomikos augimo. Teisybė, pažanga greičiausiai bus laipsniška ir netolygi, tačiau kadangi paslaugos ir toliau sklandžiai reaguoja į atsidarymą, poveikis augimui turėtų būti nedidelis“, – teigia Maeva Cousin, vyresnioji euro zonos ekonomistė.
Be to, kad trukdo atsigavimui, prekių stygius taip pat gali paskatinti infliaciją. Apklaustoms bendrovėms teigiant, kad didėjančias išlaidas jos perkelia klientams, kainų šuolis šiais metais gali išnykti ne taip greitai, kaip tikimasi.
Liepos mėnesį Vokietijoje įvyko didžiausias importo infliacijos šuolis nuo devintojo dešimtmečio pradžios – prekės šalį pasiekė 15 proc. brangesnės nei prieš metus.
Šiokią tokią viltį suteikia tai, kad tiekimo trūkumas yra pasaulinė problema, taigi verslas nebūtinai žlugs, o Vokietijos atsigavimas bus atidėtas tik trumpam.
„Kai tik automobilių pramonę pasieks puslaidininkiai, matysime didelį gamybos šuolį ir, tikėtina, stebėtinai stiprų augimą kitais metais“, – pažymėjo Holgeris Schmiedingas, Londono „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas.
