Didžiausia Europos ekonomika kitais metais baigs eksploatuoti paskutinį branduolinį reaktorių, o komunalinių paslaugų bendrovė „RWE AG“ pranešė, jog anglies jėgainės gali būti uždarytos anksčiau, nei buvo planuota. Tuo tarpu kritikai įspėja, kad žaliosios energijos kol kas pagaminama nepakankamai. Prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus Vokietijos galimybės patenkinti išaugusią paklausą sparčiai mažės, o tai padidins elektros tiekimo trikdžių riziką.
Paskutinį kartą pamėginusi atgaivinti blėstančią „klimato kanclerės“ reputaciją prieš kito mėnesio rinkimus, po kurių paliks postą, Angela Merkel paskelbė griežčiausius Europos išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus. Tačiau žaliosios energijos revoliucija, kurią ji rėmė beveik du dešimtmečius, baigia išsikvėpti kaip tik tada, kai ekonomikos elektrifikacija turėtų dar labiau padidinti paklausą.
„Nėra abejonių, kad tiekimo užtikrinimas turės būti aukščiausias naujos vyriausybės prioritetas, politinių veiksmų reikia imtis nedelsiant, – teigia RWE vyriausiasis ekonomistas Alexanderis Noldenas. – Naujasis klimato įstatymas Vokietijai žada svarbias permainas. Jis reiškia žymiai didesnes ambicijas ir pareikalaus žymiai didesnio greičio taip reikalingiems pokyčiams pasiekti.“
A. Merkel pripažįsta, kad jos vyriausybė suklydo. Iki šio dešimtmečio pabaigos energijos paklausa veikiausiai padidės kur kas labiau nei numatė oficialios prognozės, birželį teigė kanclerė. Prieš mėnesį ji pripažino, kad stiprėjantis vietinių pasipriešinimas ir biurokratinės kliūtys pristabdė investicijas į žaliąją energiją.
Ilgą laiką Vokietija pasauliui demonstravo, kaip į energijos tinklą būtų galima pridėti daugiau atsinaujinančios energijos. Dabar Norvegijos komunalinių paslaugų bendrovė „Statkraft SF“ teigia, kad pastatyti vėjo jėgainių parką Vokietijoje užtrunka dvigubai ilgiau, nei JAV. Vietinių gyventojų skundai, vietos trūkumas, griežtesni aplinkosaugos standartai ir ilgesnis leidimų išdavimo procesas – tik dalis priežasčių, kodėl lėtėja augimas.
Imkime kad ir Rolandą Schuereną. Vakarų Vokietijoje jam priklauso 19 kepyklų. Siekdamas gauti mažesnes sąskaitas už elektrą ir padėti paspartinti energetinį perėjimą, verslininkas ketina pridėti daugiau saulės baterijų savo elektrą ryjančioms orkaitėms ir elektriniams prekių pristatymo furgonams. Tačiau jį sulaiko taisyklės. Šiuo metu R. Schuerenas siekia Žaliųjų partijos parlamentaro vietos.
„Negalime pastatyti daugiau saulės modulių, mūsų stogai ir taip jais nukrauti, – sakė jis telefonu iš savo parduotuvės Hildene, mažame miestelyje netoli Diuseldorfo. – Galėtume išsinuomoti kaimyno stogą ir ten pastatyti daugiau modulių, tačiau tai draudžiama. Pati vyriausybė komplikuoja energetinį perėjimą.“
A. Merkel koalicija apklausose vis dar pirmauja, tačiau Žaliųjų partija iškilo kaip rimta konkurentė rugsėjo 26 d. rinkimuose. Komunalinių paslaugų bendrovės, energijos prekiautojai ir analitikai svarsto, kokių politinių pokyčių gali prireikti siekiant naujo tikslo – iki dešimtmečio pabaigos sumažinti anglies dioksido emisijas 65 proc.
RWE, valdanti anglies jėgaines Vokietijoje ir užsienyje, rugpjūčio 12 d. sakė, kad „gali būti“, jog nauja vyriausybė peržiūrės planą, kaip palaipsniui atsisakyti lignito – nešvariausios anglies rūšies. Šiuo metu atsisakymas turėtų būti užbaigtas iki 2038 m.
Sabrina Kernbichler, „S&P Global Platts“ Europos energetikos analitikė, tikisi, kad laipsniškas atsisakymas bus užbaigtas kito dešimtmečio pradžioje. Tam reikės iki 2030 m. ir vėliau užtikrinti daugiau vėjo ir saulės energijos, taip pat išplėsti tinklus, kad juose tilptų papildoma energija.
Tačiau stygius gali būti juntamas žymiai anksčiau. Remiantis BNEF duomenimis, iki 2023 m. pasiūlos ir paklausos skirtumas sumažės iki 3 proc., arba dviejų gigavatų, palyginus su 26 proc. prieš pandemiją.
Iki 2026 m. anglies jėgainių produkcija gali susitraukti net 70 proc., palyginus su lygiu iki „Covid-19“ krizės, teigė BNEF. Kita vertus, pasak BNEF, energijos suvartojimas kitais metais gali sugrįžti į priešpandeminį lygį. Tai reiškia, kad paklausa iki dešimtmečio pabaigos pakiltų 4 proc., o iki 2040 m. – net 25 proc.
Sumažėjus pasiūlai, elektros kainos augtų, o tai atsilieptų tūkstančiams bendrovių, sudarančių Vokietijos ekonomikos stuburą. Didmeninės kainos šiemet jau pašoko beveik 60 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m. Šį padidėjimą pajus 40 milijonų šalies namų ūkių, jau mokančių didžiausias sąskaitas visoje Europos Sąjungoje, šitaip iš dalies finansuojant energetinį perėjimą.
Prieš priimant sprendimus atsisakyti branduolinės energijos ir anglies buvo atliktas kruopštus tyrimas, teigė energetikos reguliuotojo „Bnetza“ atstovas spaudai: „Elektros tiekimo saugumas reguliariai tikrinamas.“
Reino krašto-Pfalco žemėje, kurioje kadaise stovėjo dvi atominės elektrinės, chemijos produktų kompanijos „Berger-Lacke GmbH“ vadovas apgailestauja dėl uždarymų ir nerimauja dėl būsimų tiekimų.
„Elektros energijos tiekimo trikdžiai – viena didžiausių rizikų, su kuriomis susiduriame, – sakė Thomas M. Adamas. – Net pora dienų be stabilaus energijos tiekimo būtų labai rimta problema.“
Kol kas Vokietijai gali tekti pasikliauti energijos importu iš kaimyninių rinkų. Visgi BNEF analitiko Andreaso Gandolfo teigimu, uždarius iškastinio kuro jėgaines ir kitose šalyse, energijos pasiūla atšiauriomis žiemomis gali pasirodyti ribota. „Dėl kolektyvinio stygiaus Vokietija gali atsidurti sunkioje padėtyje.“
