Kinija iš „amerikietiško kelio“ pasuko į „vokišką“, neseniai pranešime rašė Chen Li, vyresnysis finansų maklerio „Soochow Securities Co.“ strategas. Pranešimu buvo plačiai dalijamasi Kinijos socialinėje žiniasklaidoje.
Vokiškas reguliavimas Kinijai patrauklus keliais požiūriais, teigia Chrisas Leungas, vyriausiasis Kinijos ekonomistas iš „DBS Group Holdings Ltd.“ Vokietija turi didelius valstybinius bankus, stiprų gamybos eksporto sektorių ir nuo Antrojo pasaulinio karo nepatyrė finansinės krizės.
„Pekinas nusigręžia nuo anglosaksiško modelio, – pirmadienį rašė Ch. Leungas. – Vokiškas modelis yra stiprus kandidatas kaip pagrindinis plėtros modelis.“
Nors analogija su Vokietija turi ribas, verta paminėti bent tris sankirtos sritis: antimonopolinį reguliavimą, gamybos viršenybę prieš paslaugas ir požiūrį į švietimą.
Antimonopolinis reguliavimas
Pekinas stengiasi apmažinti didžiausių privataus sektoriaus technologijų ir nekilnojamojo turto kompanijų rinkos galią, atnaujindamas savo antimonopolines taisykles, kurios jau apima ir interneto paslaugas. Technologijų kompanijos, įskaitant dvi didžiausias Kinijos privataus sektoriaus sėkmės istorijas – „Alibaba Group Holdings Ltd.“ ir „Tencent Holdings Ltd.“ – nuo pernai prasidėjusių reguliavimų pradžios prarado šimtus milijardų dolerių rinkos vertės.
Pekinas praėjusią savaitę pažadėjo šį projektą tęsti, numatydamas dar daugiau taisyklių, kurios užtikrintų „sveiką naujų verslo formų kūrimą“, susijusį su skaitmenine ekonomika. Nors kai kurie ekonomistai teigia, kad tokios taisyklės tamsina Kinijos ekonomines perspektyvas, Vokietija pademonstravo, kad įmanoma sukurti pažangią ekonomiką ir be nuolaidžiavimo technologijų milžinams.
Jau pripažįstama, kad „tokios kompanijos kaip „Facebook“ ir „Twitter“ nebūtinai prisideda prie visuotinio gerbūvio ir kad toks verslo modelis geriausiai veikia iš esmės nereguliuojamoje erdvėje, – sakė Nyderlandų Leideno universiteto Kinijos studijų profesorius Rogier Creemersas. – Iš čia ir kyla idėja „norime būti kaip Vokietija.“
Sudarydama savo antimonopolines taisykles, Kinija konsultavosi su Vokietijos ekspertais, sakė Peteris Hefele, Azijos ir Ramiojo vandenyno departamento vadovas „Konrad-Adenauer-Stiftung“ fonde, siejamame su Vokietijos centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos partija: „Jie daug ką nukopijavo nuo Vokietijos įstatymų.“
Gamybos dalis
Kinija siekia tapti išsivysčiusia ekonomika neprarasdama savo pramoninės bazės. Kovo mėnesį paskelbtame Pekino ekonominiame penkmečio plane nėra tikslo didinti paslaugų ekonomikos dalį, tačiau įsipareigojama išlaikyti „iš esmės stabilią“ gamybos dalį – 25 proc.
Pasaulio banko duomenimis, tai atkartoja Vokietijos modelį, kur gamyba sudaro apie 18 proc. ekonominės produkcijos, palyginus su maždaug 11 proc. JAV.
„Susižavėjimą vokiečiais skatina mintis, kad Vokietija niekada neatsisakė savo pramoninio branduolio ir kad jis gali būti svarbesnis už paslaugų industriją“, – teigė Viurcburgo universiteto Kinijos verslo ir ekonomikos katedros dekanė Doris Fischer.
Pekino programą „Pagaminta Kinijoje 2025“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vidaus gamybos didinimui technologijų sektoriuose, įkvėpė Vokietijos „Industry 4.0“ projektas. Nors Pekinas po Vašingtono veiksmų šią programą sumažino, prekybos karas su JAV tik pakurstė jo ambicijas siekti didesnio gamybos savarankiškumo.
Naujausi pranešimai rodo, kad Pekinas yra linkęs remti ne technologijų milžinus, bet mažas ir vidutines įmones. Vokietijos ekonomikos stuburas yra vidutinio dydžio gamintojai, dar žinomi kaip „mittelstand“ bendrovės, atsidūrusios pastarųjų metų Kinijos įsigijimų taikinyje.
„Kinai įsitikinę, kad Vokietijos ekonomikos pagrindas – ne didelės biržoje kotiruojamos kompanijos, bet vidutinio dydžio, technologiškai pirmaujančios įmonės, – sakė Bernardas Kemperis, „EEW Energy from Waste GmbH“, kurią 2016 m. įsigijo Kinijos kompanija, generalinis direktorius. – Kinija nori iš vokiečių pasimokyti.“
Profesinis ugdymas
Praėjusį mėnesį Pekinas ėmėsi pertvarkyti švietimo sektorių, uždarydama įmones, padėjusias vaikams įgyti abstrakčių žinių už mokyklų ribų. Kita vertus, privatus sektorius kviečiamas dalyvauti tobulinant profesines mokyklas, kuriose dėstomi praktiniai įgūdžiai. Profesinis ugdymas pabrėžiamas Pekino penkmečio plane ir žada „didelį potencialą Kinijai žengiant į socialistinę modernizaciją“, balandžio mėnesį sakė prezidentas Xi Jinpingas.
„Griežtas reguliavimas iš esmės sustabdė Kinijos švietimo sektorių, – praėjusią savaitę pranešė „HSBC Holdings Plc“. – Tačiau profesinio ugdymo laukia šviesi ateitis, nes politika jam buvo palanki.“
Šiais metais paskelbtame profesinio ugdymo įstatymo projekte Pekinas pažadėjo „pramonės ir švietimo sintezę“ – mėgdžiojant Vokietijos sistemą, kur privačios įmonės suteikia mokamų stažuočių galimybes.
„Vienintelė šalis, kurioje mačiau kopijuojant šią sistemą didesniu mastu, yra Kinija“, – teigė Vokietijos konsultacinės įmonės „Simon-Kucher & Partners“ pirmininkas Hermannas Simonas.
Skirtumai
Visgi Pekinas norėtų išvengti kai kurių svarbių Vokietijos modelio bruožų. Jis netoleruoja nepriklausomų profesinių sąjungų. Kinija pranešė, kad išlaikys valstybines investicijas didesniu tempu nei Vokietija ir ketina pasikliauti vidaus paklausa, o ne eksportu, kad paskatintų ekonomikos augimą. Nors Pekinas siekia, kad taisylės surištų rankas žemesnio lygio pareigūnams, valdančioji komunistų partija kontroliuojama nebus.
Kinijos antimonopolinės pastangos daugiausia buvo nukreiptos į privatų sektorių, tuo pačiu remiant didžiules valstybines kompanijas tokiuose sektoriuose kaip plienas ir geležinkeliai.
„Rinkos jėgos išlaisvinamos tik pusėje ekonomikos, o kitoje pusėje, kurioje darbuojasi šalies čempionai, vyksta priešingai, – teigė Berlyne įsikūrusios idėjų kalvės MERICS Kinijos ekonomikos analitikas Jacobas Gunteris. – Kinija siekia mokytis iš Vokietijos. Ir tai bus taikoma toms sritims, kuriose dominuoja privatus sektorius. Tačiau kitur Pekinas nori turėti saują stambių žaidėjų, nes juos lengviau valdyti.“
