Sausra ir karštis liepą ir toliau svilino Kanados kviečius praėjus keliems mėnesiams po to, kai negailestinga žiema nualino Rusijos pasėlius. Šiuos nuostolius tik iš dalies kompensuos kitur užaugintas derlius. Kviečiai yra populiariausi ir plačiausiai užsėti pasaulio grūdai, naudojami pagrindiniams maisto produktams, tokiems kaip duona, makaronai ir pusryčių dribsniai.
Šią savaitę pakilo kviečių ateities sandorių kainos, nes JAV žemės ūkio departamentas apkarpė Kanados ir Rusijos produkcijos prognozes, sumažindamas pasaulines atsargas ir prekybą. Negausus JAV derlius taip pat didina spaudimą.
Poveikį pajus tiek namų ūkiai, tiek vyriausybės, ypač skurdesnėse šalyse, kurios yra labai priklausomos nuo importo. O JAV ir kitur aukštesnė duonos kaina gali tapti dar vienu spaudimo tašku maisto tiekimo grandinei, kuri ir taip sunkiai susitvarko su darbo jėgos trūkumu ir logistinėmis kliūtimis.
„Vartotojai, be abejo, matys aukštesnes kainas, – interviu sakė Jamesas Doyle’as, „King Milling Co.“ Louelyje (Mičigano valstija) vykdomasis viceprezidentas. – Kaina, kurią sumokame už kviečius augant ateities sandoriams, nepriklausomai nuo to, kokią kaina tuo metu šaukia kepėjas, iš karto paverčiama miltų kaina.“
Kviečių šuolis į daugiametes aukštumas vyksta tuo metu, kai Šiaurės pusrutulio grūdų sandėliai paprastai pradeda pūstis nuo ką tik surinkto derliaus. Pasaulinės atsargos gali susitraukti iki penkerių metų žemiausios ribos, prognozuoja JAV vyriausybė. Ypač įtemptos eksporto atsargos.
„Rinka šiuo metu mato pasaulinį deficitą, – teigia Carlosas Mera, Londono „Rabobank“ žemės ūkio produktų rinkų tyrimo vadovas. – Tai padidina susirūpinimą dėl maisto infliacijos. Kviečiai yra būtiniausias maisto produktas.“
Kviečių eksporto kainų indeksas, kurį apskaičiuoja Londone įsikūrusi Tarptautinė grūdų taryba, šiuo metu, lyginant su pernai, yra pakilęs 46 proc. JT pasaulinių žemės ūkio produktų kainų indeksas taip pat svyruoja ties aukščiausia dešimtmečio riba.
Sąskaitos už maistą
Kvietiniai miltai naudojami visur – pradedant prancūziškomis bagetėmis ir baigiant Artimųjų Rytų plokščiaduone bei Azijos makaronais, todėl kviečių kainos vartotojams atsiliepia labiau, nei tokių kultūrų, kaip kukurūzai ir sojos pupelės, kurios daugiausia šeriamos gyvuliams.
Produktų kainų svyravimai gali užtrukti, kol prasiskverbs pro tiekimo grandinę. Mažmeninės kainos taip pat gali būti įvairios, o kai kuriais atvejais maisto išlaidas subsidijuoja vyriausybės. Tačiau didesnės išlaidos šiandien reiškia, kad grūdai gali išlikti pabrangę tol, kol 2022 m. pradžioje spaudimą sumažins Pietų pusrutulyje nuimtas derlius.
Grūdų gabenimo kainos visame pasaulyje taip pat kyla. Apskritai smūgis bus ypač skausmingas neturtingesnėms, nuo importo priklausomoms tautoms, jau ir taip nukentėjusioms per koronaviruso pandemiją.
USDA šią savaitę sumažino savo 2021–2022 m. kviečių importo prognozes Šiaurės Afrikos regionui, Pietryčių Azijai ir Afganistanui.
„Bijau, kad šioje situacijoje negaliu įžvelgti jokio palengvėjimo, – teigia Abdolreza Abbassianas, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekonomistas. – Yra tiek daug veiksnių, kurie, deja, skatina vidaus infliaciją daugelyje pasaulio šalių.“
Smūgis eksportuotojams
Rusija pastaruosius kelerius metus buvo pasaulinės kviečių prekybos atrama ir dažnai didžiausia eksportuotoja.
Šiemet mažėjantis derlius sutampa su Rusijos vyriausybės pastangomis pažaboti kylančias maisto kainas šalyje, apmokestinant eksportui skirtus krovinius. Pirkėjai gali nuspręsti pereiti prie tokių pardavėjų kaip Europos Sąjunga ir Ukraina.
Paryžiuje malimui skirtų kviečių ateities sandoriai per savaitę išaugo 9,5 proc. ir siekia aukščiausią lygį nuo 2012 m.
Europos Sąjungos kviečių derlius šiemet yra gausesnis – 138,6 milijono tonų, palyginus su 125,9 milijono tonų pernai, praneša USDA, – tačiau smarkūs lietūs Prancūzijoje ir Vokietijoje sutrukdė derliaus nuėmimą. Tai pažeidė tokius kokybės parametrus kaip vadinamasis specifinis svoris, mažėjant miltų kiekiui, kurį galima pagaminti iš konkretaus kiekio grūdų.
„Grūdų bus, tačiau dabar diskutuojama dėl tokio tipo kriterijų“, – telefonu sakė Philippe’as Heusele’is, Prancūzijos kviečių augintojų grupės AGPB generalinis sekretorius.
Importuotojų vargai
Daugelis šalių turi sukaupusios grūdų buferį, kad nepritrūktų atsargų, nes maisto stygius dažnai sukelia socialinius neramumus. Pirkėjams ilgainiui teks atsargas papildyti, o kai kainos šitaip kyla, tai atsilieps importuotojų biudžetui.
Egipto prezidentas neseniai paragino didinti subsidijuojamos duonos, kurią šalis siūlo savo piliečiams, kainas, siekdamas sumažinti vyriausybės išlaidas. Tuo metu daugybė grūdų importo konkursų nuo Turkijos iki Jordanijos buvo atšaukti arba pirkimai buvo mažesni nei tikėtasi, kadangi importuotojai patiria kainų šoką.
„Bus sunku, – teigia C. Mera. – Anksčiau ar vėliau jiems teks sugrįžti į rinką ir sumokėti prašomą kainą.“
