Per penkerius metus jau mirę ūkininkai gavo apie 22 mln. JAV dolerių vertės subsidijų už pasėlius. Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūra (Federal Emergency Management Agency, FEMA) išsiuntė išmokas dėl uragano „Sandy“ nukentėjusiems 45 asmenims, kurie mirė dar iki tol, kai agentūra gavo jų paraiškas dėl paramos. Žemės ūkio departamentas neteisėtai išmokėjo 35 mln.. JAV dolerių paramos būsto nuomai kaimo vietovėse, nes tiesiog nežinojo, kad nuomininkai mirė.

Tokie nesusipratimai dažnai įvyksta ne dėl žmogiškos klaidos. Jie nutinka dėl dešimtmečius trunkančių nesutarimų tarp valstijų, vietinių ir federalinių pareigūnų dėl to, kas gi turėtų turėti prieigą prie dalies socialinės apsaugos administracijos registro apie mirusius amerikiečius. Jų konkurenciniai interesai trukdė Kongresui pastarąjį dešimtmetį pakeisti procesą tol, kol priežiūros institucijos ataskaita, atskleidusi, kad daugiau nei milijonas paramos čekių buvo išmokėta jau mirusiems žmonėms, atkreipė dėmesį į problemą.

„Eilinis žmogus pagalvotų: jie turbūt išsikraustė iš proto?“, – svarstė senatorius Tomas Carperis (Delavero valstija). Per savo karjerą jis pristatė svarstyti tris įstatymo projektus dėl išmokų mirusiems asmenims.

Žinoma, JAV vyriausybės apskaitos biuras nustatė, kad JAV Iždo departamento mokesčių tarnybos (IRS) Fiskalinės tarnybos biuras išsiuntė skatinamąsias pinigines išmokas mirusiems asmenims, nes manė turintis skubiai išsiųsti čekius visiems amerikiečiams, kurie tam tikru laikotarpiu užpildė mokesčių deklaraciją, o ne todėl, kad mokesčių rinkėjai negalėjo sutikrinti, ar žmogus miręs ar gyvas. (IRS turi prieigą prie pilno Socialinės apsaugos mirčių registro, bet Fiskalinės tarnybos biuras neturi, nors abu priklauso Iždo departamentui.)

Tačiau susiklosčiusi situacija pakurstė Kongreso narius vykdyti rekomendaciją, kurią į savo prioritetinių užduočių sąrašą įtraukė ta pati priežiūros institucija, siekdama pagerinti federalinės valdžios reakciją į koronaviruso pandemiją, – nurodyti Fiskalinės tarnybos biurui patikrinti Socialinės apsaugos administracijos mirčių registrus valstijose prieš išsiunčiant išmokas. Pareigūnai pareiškė, kad be įstatymo pakeitimų jie to negalį padaryti.

Valstijos metų metus priešinasi šiai idėjai, iš dalies dėl to, kad jos finansuoja savo duomenų tvarkymą parduodamos informaciją apie mirtis Socialinės apsaugos administracijai, ir nori, kad ir kitos agentūros nepašykštėtų pinigėlių už tokius duomenis. Beveik ketvirtadalis Socialinės apsaugos administracijos mirčių registro atkeliauja iš valstijų, sakė agentūros atstovas spaudai.

Pagal įstatymą (valstybės įstatymą 116-260), kurį gruodį pasirašė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, Socialinės apsaugos administracija turės peržiūrėti, kiek ji moka valstijoms už duomenis apie mirtis, ir kitoms juos naudojančioms agentūroms teks susitaikyti su dalimi išlaidų. Vis dėlto Fiskalinės tarnybos biuras ne anksčiau kaip 2023 metais pradės tikrinti mirčių įrašus prieš siųsdamas čekius amerikiečiams, tad piniginės paskatos ir toliau dalijamos.

IRS, balandžio 30 d. duomenimis, sugebėjo atgauti apie 57 proc. 1,2 mln. mlrd. dolerių vertės čekių, išsiųstų jau mirusiems asmenims per pirmąjį paramos išmokėjimo raundą, – teigiama JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje. Bet ji nusprendė, kad pastangos atgauti likusią sumą nevertos nei gaištamo laiko, nei išlaidų.

„Pasenęs modelis“

Socialinės apsaugos administracija žino daugiau apie garbaus amžiaus Amerikos žmones (irapie jų mirtis), nei didžioji dalis agentūrų. Vis dėlto ji nesidalija visais kasmet surenkamais 29 mln. mirčių įrašais su vyriausybės kolegomis, nes savaip interpretuoja prieš dešimtmečius išleistą įstatymą.

Įstatymas leidžia Socialinio apsaugos administracijai rinkti mirčių statistiką iš valstijų kaip priemonę greičiau sužinoti apie kieno nors mirtį. Esama piniginių iniciatyvų paskatinti valstijas pateikti informaciją apie mirtis per kelias dienas. Mirčių registracija padeda sutaupyti Socialinės apsaugos administracijai 50 mln. dolerių per mėnesį, rodo vieno agentūros pareigūno liudijimas.

„Jeigu pervedate išmokas į jau mirusių žmonių sąskaitas, juk nenorite, kad praeitų kokie šeši mėnesiai, kol tai suprasite“, – sakė Janet Weiss, Mičigano universiteto valstybinės administracijos mokslinė bendradarbė.

Bet ji gali dalytis valstybiniais įrašais tik su agentūromis, kurios moka išmokas amerikiečiams, tokiomis kaip „Centers for Medicare and Medicaid Services“ ir žemės ūkio departamentas, kurioms tokie duomenys padėjo sustabdyti išmokų mokėjimą mirusiems fermeriams. Kitos agentūros negali prieiti prie valstybinių failų ir joms tenka naudotis neišsamiais duomenimis apie mirtis, kuriuos Socialinės apsaugos administracija surenka iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš šeimos narių ir laidojimo namų.

Socialinės apsaugos administracija bent nuo 2016 metų prašo Kongreso pakeisti šias taisykles. Bet tokie pokyčiai gali priversti sunerimti dėl savo ateities valstijų registravimo įstaigas, kurių pajamų modelis dažnai vis tiek yra paremtas informacijos apie mirusius asmenis pardavimu.

Socialinės apsaugos administracija moka valstijoms apie devynis milijonus JAV dolerių per metus, kad galėtų naudotis šiais mirčių registrais, sakė agentūros atstovas.

Valstijos uždirba daugiausia po 3,84 JAV dolerio už įrašą, nors vieno iš tokių įrašų kaina visuomenei gali siekti iki 34 dolerių, sakė Shawna Webster, Nacionalinės visuomenės sveikatos statistikos ir informacinių sistemų asociacijos vykdomoji direktorė.

„Tai pasenęs modelis, ir jis turi būti keičiamas atsižvelgus į esminį itin svarbių įrašų vaidmenį, – sakė Sh. Webster. – Bet tai mažai tikėtina.“

Fiskalinės tarnybos biuras turi peržiūri išmokas, kad patikrintų, ar dėl kokių nors priežasčių išmokos gavėjas ar gavėja gali neturėti teisės į tokią išmoką, pavyzdžiui, priklauso kokiai nors grupei, kuriai taikytinos sankcijos, ar yra daug skolingas/-a agentūrai.

Nuo 2023 metų ji galės tikrinti valstijų mirčių registrus – bet tik iki 2026 metų, kai JAV Kongresas turės nuspręsti, ar tęsti tokią praktiką. Iki tol valstybinio valdymo srityje dirbantys mokslininkai tirs šią problemą kaip dalinį valstijos, vietinių ir federalinių pareigūnų gruodį pasiektą kompromisą.

Anot Socialinės apsaugos administracijos generalinio inspektoriaus, mirčių įrašai, dėl kurių ginčijamasi, taip pat toli gražu nėra tobuli. Indianos valstijoje, kuri reikalauja elektroninių ataskaitų apie mirties atvejus, tinkamai registruota vidutiniškai 92 proc. mirčių 2012-2014 metų laikotarpiu. Bet Mičigano valstijoje, kur tokia praktika nėra privaloma, pareigūnai per tą patį laikotarpį vidutiniškai registravo 31 proc. mirčių.

Pakeitus įstatymą, bus peržiūrėtas ir Socialinės apsaugos administracijos vaidmuo federalinėje vyriausybėje. Pagrindinė agentūros užduotis yra užtikrinti saugumo mechanizmą pagyvenusiems asmenims, tarp jų ir neįgaliems amerikiečiams. Ji nebūtinai turi būti duomenų bankas, skirtas naudoti visai federalinei vyriausybei.