Gamtinių dujų ir elektros kainos pakilo visoje Europoje ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordines aukštumas tuo metu, kai verslai vėl atsidaro, o darbuotojai sugrįžta į biurus. Vokietijoje didmeninės energijos kainos šiemet išaugo daugiau nei 60 proc., taigi Frydrichshaino (Friedrichshain) kavinės „Frau Honig“ savininkui neliko nieko kito, kaip tik pakelti visų prekių – nuo kapučino iki cinamoninių bandelių – kainas.
„Pakilusios elektros kainos kelia dvigubą apmaudą, nes mūsų kavinė buvo priversta ilgą laiką stovėti uždaryta, pandemijos metu prekes siūlėme tik išsinešimui, – sako jis. – Deja, išaugusias išlaidas teko perkelti klientams.“
Pasaulinei ekonomikai brendant iš pandemijos, energijos kainos visame pasaulyje kyla, o tai kursto susirūpinimą dėl infliacijos. Europoje prie kainų kilimo prisideda planai mažinti anglies dioksido taršą, kadangi komunalinių paslaugų įmonės moka beveik rekordines kainas, išpirkdamos taršos leidimus, reikalingus norint ir toliau gaminti energiją iš iškastinio kuro.
Dar pridėkime gamtinių dujų trūkumą, ir rezultatas – įspūdingai pakilusios elektros kainos, kurias galiausiai teks sumokėti vartotojams. Ispanija jau buvo priversta sumažinti energijos apmokestinimą, nes elektros kainos pašoko iki rekordinio lygio, o Jungtinė Karalystė šiemet greičiausiai leis komunalinių paslaugų įmonėms padidinti sąskaitas antrą kartą. Naujiena bus paskelbta penktadienį ir palies 15 milijonų žmonių.
Didesnės išlaidos – galvos skausmas politikams likus mažiau nei šimtui dienų iki pasaulio lyderių susitikimo Škotijoje, kur tikimasi susitarti dėl grynųjų nulinių emisijų plano. Vyriausybės bijo neigiamos žmonių reakcijos, nes didesni komunaliniai mokesčiai sustiprina rinkėjų nenorą mokėti už perėjimą prie ekologiškos energijos. Šveicarijos rinkėjai šiemet atmetė ambicingą klimato įstatymą, kuris padidintų mokesčius už tokius dalykus kaip skraidymas ir vairavimas.
„Ar gatvėse išvysime geltonas liemenes, ar matysime Šveicarijos referendumo pasikartojimą? – svarsto Paryžiaus politinių studijų instituto energetikos profesorius Thierry Brosas. – Nesvajokite būti perrinkti, jei šitiek žmonių įstumiate į energetinį skurdą. Vyriausybėms teks gerai pagalvoti apie savo veiksmus.“
Didelės energijos išlaidos niekur nedings. Rusija į Europą tiekia mažiau dujų, o Azija susigrobia visus suskystintų gamtinių dujų krovinius, todėl po sunkios žiemos užpildyti išeikvotas saugyklas nėra lengva. Europos dujų kainų etalonas jau pasiekė rekordą: visa tai kursto energijos kainas ir didina komunalinių paslaugų bendrovių, įskaitant Vokietijos „RWE AG“ ir Prancūzijos „Engie SA“, pajamas.
Išaugus komunalinių paslaugų mokesčiams (paprastai didžiausiems fiksuotiems kaštams po nuomos), daugelis smulkiųjų įmonių gali būti priverstos užsidaryti. Jungtinės Karalystės svetingumo sektorius per pandemiją neteko mažiausiai 80 milijardų svarų, tad vyriausybei galiausiai teko įsikišti. Žymus energijos sąnaudų augimas „būtų pražūtingas“, teigė pramonės grupės „UKHospitality“ generalinė direktorė Kate Nicholls.
„Daugelio svetingumo verslų išgyvenimas ir atgimimas jau ir taip pakibęs ant plauko, – sako ji. – Jei mokesčiai už komunalines paslaugas padidės tiek, kiek prognozuojama, gali prireikti tolesnių lengvatų ar specialių priemonių.“
Europoje pamažu kyla infliacija, nes ekonomikos atsigauna, o žaliavų kainos auga. Išlaidos vartotojams euro zonoje liepos mėnesį padidėjo 2,2 proc., ir tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2018 m. spalio.
Nors Europa svarsto ambicingiausią pasaulyje anglies dioksido mažinimo projektą, praėjusį mėnesį pristačiusi pasiūlymą iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį mažiausiai 55 proc. (lyginant su 1990 m.), kai kurios šalys pradėjo dvejoti dėl šio projekto etapų.
Prancūzijos lobistai siekia sušvelninti arba atidėti naująjį anglies dioksido rinkos šildymui ir kelių transportui pasiūlymą. Pasak informuotų Europos Sąjungos diplomatų, kelios kitos valstybės, įskaitant Nyderlandus ir Vengriją, taip pat nerimauja dėl jo poveikio visuomenei.
Jungtinėje Karalystėje kyla klausimų dėl grynojo nulio įgyvendinimo kaštų. Vis dar neaišku, kaip vyriausybė ketina pasiekti užsibrėžtus tikslus, įskaitant būtinybę kasmet 600 000 gyventojų įtikinti atsisakyti dujų katilų ir pakeisti juos brangiais šilumos siurbliais.
„Iš esmės energetinio perėjimo išlaidas turės padengti mūsų karta, – teigia Oksfordo energetikos studijų instituto mokslo darbuotojas Jonathanas Sternas. – Kaip tai atrodys dešimtmečio viduryje, kai žmonėms bus pasakyta, kad Paryžiaus susitarimo tikslų nepasieksime, jau nekalbant apie grynąjį nulį? Kaip tai pakeis jų pažiūras?“
Kol kas didžiausią poveikį jaučia Ispanija. Pašokusios elektros energijos kainos jau viršijo 100 eurų už megavatvalandę. Elektra dabar kainuoja dvigubai daugiau nei tokiu pat metu 2019 m., kai pandemija dar nebuvo pakirtusi paklausos. Tai opi tema socialistų vadovaujamai vyriausybei, kuri agitavo mažinti energijos kaštus.
„Tai sunkus smūgis vyriausybei, – teigia architektas Javieras Tobiasas Gonzalezas, dirbantis su energetiniu nepritekliumi kovojančioje Ispanijos organizacijoje ECODES, orientuotoje į tvarią plėtrą. – Prieš ateidami į valdžią jie buvo gana kritiški tuometinei vyriausybei energetinio skurdo klausimu.“
Prognozuojama, kad Jungtinės Karalystės energetikos reguliuotojas „Ofgem“ penktadienį paskelbs sprendimą, leidžiantį komunalinių paslaugų įmonėms padidinti kainas 125 svarų, teigia „Morgan Stanley“ analitikai. Daugiau nei 10 proc. padidėjimas būtų didžiausias nuo 2019 m. įvesto kainų limito, kuriuo buvo siekiama apsaugoti britų namų ūkius nuo tarifų svyravimo.
Berlyno kavinės savininkas B. Hamzeh sako, kad jo kavinei iki šiol kažkaip pavyko išgyventi.
„Rajono gyventojų parama per visą pandemiją buvo didžiulė, taip pat ir tada, kai turėjome pakelti kainas, – sako jis. – Esame jiems be galo dėkingi.“
