Šis ženklas, pravažiuojantiems vairuotojams matomas geriau už kainą ar įsikėlimo datą, byloja apie vieną didžiausių Didžiosios Britanijos iššūkių po „Brexit“. Kompanijos pagrindinėse ekonomikos dalyse tiesiog negali rasti pakankamai žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis didžiausias dėmesys buvo skiriamas šimtams tūkstančių asmenų, kuriems buvo liepta izoliuotis dėl „Covid-19“ – raginimas per pastarąjį laikotarpį pasiekė beveik 690 000 šalies gyventojų. Vis dėlto dabar, kai pandemijos migla pradeda kilti ir ekonomika nebevaržoma apribojimų, tikrasis darbuotojų stygiaus poveikis tampa vis akivaizdesnis.
Per pastaruosius ketverius metus iš Europos Sąjungos atvykusių statybininkų skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo perpus. Rangovai, kurie pandemijos pradžioje atleidinėjo darbuotojus, dabar neriasi iš kailio samdydami juos atgal. Kitos pramonės grupės skundžiasi, kad verkiant trūksta maisto perdirbėjų, mažmeninės prekybos tiekimo grandinių darbuotojų ir šildymo inžinierių. Krovinių gabenimo asociacijos teigimu, sunkvežimių vairuotojų vakansijos jau siekia 100 000.
Tai kelia abejonių vyriausybės mantra „dar geriau atstatyti“ ambicingus infrastruktūros projektus ir jos „žaliąja pramonės revoliucija“. Kaip teigia Noble Francis, Statybos produktų asociacijos ekonomikos direktorius: „O tai iš kur gausime darbininkų?“
Taip pat yra tikimybė, kad daugeliui darbdavių teks pakelti atlyginimus, jei jie norės pritraukti gabius darbuotojus, o tai bus dar vienas katalizatorius infliacijai, kuri ir taip kelia nerimą centriniams bankams ir finansų rinkoms.
Įdarbinimo ir užimtumo konfederacijos duomenimis, pradiniai atlyginimai šiuo metu auga labiausiai per septynerius metus. Pasakojama, kad kvalifikuotų prekybininkų dienos uždarbis jau pakilo 15 proc., o įmonės kaip paskatą siūlo lankstesnes darbo valandas. Prekybos centrų tinklas „Tesco Plc“ naujiems sunkvežimių vairuotojams siūlo 1000 svarų dydžio premiją.
Šiaurės Airijos firmoje „OS Doors“, gaminančioje duris visos Jungtinės Karalystės virtuvėms, miegamiesiems ir vonios kambariams, darbo užmokesčio infliacija siekia net 10 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojams, galintiems valdyti bet kurias gamyklos mašinas.
Generalinis direktorius Johnas Toomey sako, kad jo pagrindinis rūpestis yra išsaugoti dabartinį 350 darbuotojų kolektyvą. 80 proc. jų yra atvykę iš Europos Sąjungos rytinių valstybių, daugiausia Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos.
„Dabar realybė tokia, kad jei norime užpildyti laisvą darbo vietą ir nesiūlome aukščiausio atlyginimo, žmonės tiesiog neatsiliepia“, – sakė J. Toomey. Jungtinės Karalystės taškų sistema po „Brexit“ įdarbinant ne JK piliečius reiškė, kad jis turėjo atsisakyti dviejų vengrų, kadangi jie neatitiko kriterijų. „Srautas visiškai ir galutinai išdžiūvo.“
Šalys visame žemyne jaučia darbuotojų stygių, ypač svetingumo srityje, tačiau vienintelė Jungtinė Karalystė paliko ES sienų neribojamą darbo jėgos rinką, siekdama suvaldyti imigraciją. Skaičiai, kiek darbuotojų paliko šalį pandemijos metu, varijuoja. Ekonomikos statistikos kompetencijos centro ataskaita sausio mėnesį parodė, kad ne JK gyventojų skaičius sumažėjo 1,3 mln., nors ne visi išvykusieji buvo iš ES.
Pokyčius darbo rinkoje užmaskavo pandemija, kuri atitraukė kompanijas nuo pasirengimo, teigia draudimo direktorius Davidas Jonesas iš „QBE“. „Pandemija iš esmės užmaskavo „Brexit“ poveikį, – sako jis. – Ekonomikai vėl atsidarant, daugelis įmonių bus šokiruotos, kai jų tiekimo grandinės pasirodys nutrūkusios.“
JK vyriausybė padeda užpildyti vakansijas siūlydama apmokymo programas, padedančias darbo ieškantiems asmenims įgyti reikiamų įgūdžių, teigė Darbo ir pensijų departamento atstovas. Praėjusį mėnesį ji sušvelnino taisykles kai kuriems kritiškai reikalingiems darbuotojams tokiose srityse kaip energetika, sveikatos priežiūra, medicinos reikmenų ir maisto gamyba, kad palengvintų trumpalaikį spaudimą, mat daugelį darbuotojų „sugavo“ šalies „Covid“ kontaktų sekimo programėlė ir liepė izoliuotis.
Tačiau vyriausybės tinklalapyje skelbiamos profesijos, kurių atstovų trūkumas ypač opus, apima mokslininkus ir inžinierius, IT sistemų architektus ir kūrėjus, – bet ne stalius, mūrininkus, sunkvežimių vairuotojus ar mėsos perdirbėjus. Į sąrašą įtrauktos profesijos turi teisę gauti kvalifikuoto darbuotojo vizą.
Britų mėsos perdirbėjų asociacijos generalinis direktorius Nickas Allenas teigė, kad vienas iš asociacijos narių, kuriam dirba 4000 žmonių, turi 642 neužimtas darbo vietas, iš kurių 164 yra skirtos kvalifikuotoms pareigoms. Kompanija, kurią įvardyti jis atsisakė, kad negąsdintų klientų, turėjo nutraukti kai kurias gamybos linijas. „Mes žinome, kad kai pasibaigs „Covid“ problemos, mums kils naujų problemų“, – sakė jis.
Bendrovė „Unsworth“, po visą šalį gabenanti buitinius prekės ženklus, jau skambina pavojaus varpais dėl kalėdinių prekių, nes trūksta vairuotojų. Savo klientus ji įspėja, kad papildomi mokesčiai gali pakelti gabenimo kaštus net 20 proc., sakė firmos komercijos direktorius Charlesas Hoggas.
„Brexit“ suteikia mums galimybę patobulinti imigracijos politiką, kad į JK galėtų patekti trūkstami įgūdžiai, – teigė jis. – Nebus taip, kad rytoj staiga imsime ir surasime 100 000 vairuotojų. Teks sušvelninti taisykles, kad šią spragą galėtų užpildyti kvalifikuoti kitų tautybių darbuotojai.“
Transporto departamentas teigė neplanuojantis įvesti trumpalaikių vizų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, tačiau sušvelnino taisykles: leidžia ilgesnes darbo valandas ir finansuoja apmokymus. „Darbdaviai turėtų investuoti į vietinę darbo jėgą, užuot kliovęsi darbuotojais iš užsienio“, – teigiama departamento el. pranešime.
Didžiosios Britanijos dilema – kaip tvarkytis su opiu pandemijos iššūkiu senėjančiai darbo jėgai ir lėtinėmis „Brexit“ pasekmėmis. „Deutsche Bank“ ekonomistai įspėja, kad silpnesnis darbo rinkos atsigavimas gali sulėtinti JK sugrįžimą į priešpandeminį produkcijos lygį. Banko ekonomistas Sanjay Raja teigia, kad norint įveikti skaudžius „Brexit“ ir „Covid“ padarinius, ekonomikai reikia „aktyvios vyriausybės politikos“ imigracijos ir investicijų klausimais.
Koronavirusas ar ne, bet JK visada susidurs su šiais sunkumais, teigia Danas Hansonas, „Bloomberg Economics“ vyresnysis JK ekonomistas. Anot jo, „Covid“ buvo trumpas aštrus šokas, o „Brexit“ bus „lėtas degimas“. Jis pažymėjo, kad dėl tokio derinio ekonomikai bus „praktiškai neįmanoma“ sugrįžti į priešpandeminį lygį.
Dabar pagrindinis iššūkis – rasti žmonių su reikiamais įgūdžiais. Birželį JK buvo paskelbta beveik milijonas laisvų darbo vietų. Kita vertus, birželio pabaigoje prastovose tebebuvo 1,86 mln. žmonių, kaip liepos 29 d. pranešė JK mokesčių inspekcija. Nacionalinės statistikos biuro atlikta apklausa atskleidė, kad valstybės pašalpą labiausiai tikėtina gauti scenos meno atstovams ir oro transporto pramonės darbuotojams.
Kaip ir naujosios imigracijos taisyklės, vyriausybės finansuojamų apmokymų programa neišsprendžia žmonių, neturinčių reikiamų įgūdžių, trūkumo, sakė Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo užimtumo politikos patarėja Tamara Hill. „Galiausiai matome neatidėliotiną būtinybę išplėsti finansavimą, kad mažmenininkai galėtų patobulinti dabartinę darbo jėgą ir ši atitiktų ateities poreikius“, – sakė ji.
Prieš 2016 m. „Brexit“ referendumą Darinas Burrowsas užsakinėdavo konferencijų sales visos Europos viešbučiuose, ieškodamas dailidžių savo statybų įdarbinimo agentūrai ir kasdien rengdamas interviu su mažiausiai šimtu potencialių darbuotojų. Dabar rasti tinkamų kandidatų jam atrodo beveik neįmanoma. Pasak jo, situacija šiuo metu yra blogiausia nuo 2004 m., kai ES ėmė plėstis į rytus.
„Tai chroniška visų sektorių problema, nuo Škotijos iki Kornvalio, nesvarbu, ar tai būtų dailidės, statybininkai ar statybų inžinieriai, – teigia D. Burrowsas, Londone įsikūrusio „City Site Solutions“ direktorius. – Pats blogiausias darbo vietų pasiūlos ir paklausos santykis. Siaubingas kokteilis.“
Markas Price’as, buvęs prekybos ministras ir prabangių prekybos centrų tinklo „Waitrose“ generalinis direktorius, sakė, kad struktūrinis darbo rinkos silpnumas gali sulėtinti augimą visose pramonės šakose nuo svetingumo iki gamybos.
Daugeliui darbdavių tai yra pirmasis susidūrimas su „lankstumo ir dinamiškumo“, atsiradusio dėl ES judėjimo laisvės, praradimu, teigia Londono Karaliaus koledžo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius Jonathanas Portesas. Nors šalis vėl atveria ekonomiką, o saviizoliacijos taisyklės šį mėnesį daugeliui žmonių yra sušvelnintos, darbuotojai gali ir negrįžti.
„Daugelis žmonių išvyko dėl „Covid“, – sako J. Portesas. – Tačiau daugelis jų gali nebegrįžti dėl „Brexit“.“
