Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2 proc., daugiau nei prognozavo naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai (1,5 proc.). Atsigavimą pakurstė pietinės Europos valstybės, užsiėmusios retą augimo variklio poziciją. Vokietija, didžiausia regiono ekonomika, išaugo mažiau nei prognozuota, nes sutrikimai tiekimo grandinėje paveikė pagrindines pramones, tokias kaip automobilių gamyba.
Atsigavimas, padėjęs valiutų sąjungai pasitraukti iš antrosios recesijos per metus, manoma, turėtų sustiprėti atšaukus pandeminius ribojimus, nebent tiekimo trikdžiai ar infekcijų protrūkiai užkirstų tam kelią. Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad regiono „laukia ilgas kelias“, kol bus atitaisyta pandemijos sukelta žala.
Antrąjį metų ketvirtį Ispanijos BVP išaugo 2,8 proc., daugiau nei prognozuota (2,1 proc.). Italija nustebino dar labiau: čia 2,7 proc. BVP plėtra buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prognozavo ekonomistai.
„Pietų Europos ekonomikos atsigavo ypatingu smarkumu“, – sakė Maeva Cousin, vyresnioji „Bloomberg Economics“ ekonomistė. Minėtoms šalims iki pat dabar atsiliekant nuo likusio regiono, spartesnis augimas antrąjį ketvirtį „tik padeda iš dalies užpildyti šią spragą ir reiškia, kad jos dar turi erdvės plėstis“, sakė ji
Prancūzijos BVP per tris metų mėnesius išaugo 0,9 proc., šiek tiek daugiau nei tikėtasi. Pasak šalies finansų ministro Bruno le Maire‘o, remiantis šiais rodikliais, galima tikėtis, kad ekonomikos augimas pateisins vyriausybės skelbtas 6 proc. 2021 m. prieaugio prognozes.
„Viskas vėl auga: vartotojų išlaidos, investicijos, pasitikėjimas“, – kalbėjo jis per „France Inter“ radiją.
Atskiri penktadienio duomenys parodė, kad euro zonos nedarbas netikėtai smuko, nors infliacijos rodiklis liepos mėnesį šoktelėjo iki 2,2 proc. – tai sparčiausias augimas nuo 2018 metų.
Pietinėje Europoje, nuo Graikijos iki Italijos, ne tik atsigauna vartotojų išlaidos – šios šalys tikisi gauti milijardų eurų vertės lėšų iš Europos Sąjungos, kurios padėtų užversti daug metų trukusių ekonominių bėdų ir skolų krizių puslapį.
Italijos finansų ministras Danielis Franco‘as rugpjūtį teigė, kad šiais metais tikėtinas 5 proc. viršijantis augimas ir kad ekonomika galėtų susigrąžinti savo ikipandeminį lygį iki trečiojo 2022 metų ketvirčio.
Vokietijoje bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį padidėjo vos 1,5 proc., mažiau nei prognozuota (2 proc.), visų pirma, dėl tiekimo problemų, apsunkinusių daugybės verslovių veiklą.
„Vienintelis geras dalykas dėl minėtų tiekimo grandinės trikdžių yra tas, kad jie galų gale baigsis, – sakė ING ekonomistas Carstenas Brzeskis. – Užsakymų portfeliams prisipildžius ir esant vis dar nedidelėms atsargoms, veiklos apimtys Vokietijos pramonėje galiausiai paspartės“.
