Pagal šio mėnesio oficialų dekretą, paskatintą intensyvaus pramonės grupių lobizmo, valdžia panaikino gegužę paskelbtus apribojimus polietilenui, iš kurio gaminami tokie kasdieniai daiktai, kaip maisto prekių maišeliai ir vandens buteliukai.
Penkerius metus iki draudimo Turkija iš Europos gaudavo daugiau šiukšlių nei bet kuri kita šalis. Nors dauguma jų turėtų būti perdirbama, šių metų pradžioje laukuose suverstų atliekų vaizdai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, o Turkijos importuotojai buvo apkaltinti neteisėtai išmetę tūkstančius tonų šiukšlių.
„Tai milžiniška klaida, turinti įtakos visai aplinkai, – sakė biologinės įvairovės projektų vadovė „Greenpeace“ Viduržemio jūros regionui Nihan Temiz Atas. – Valdžia mus patikino, kad importo draudimas nebus atšauktas.“
Turkijos plastiko atliekų importas nuo 2004 m. šoktelėjo beveik 200 kartų, ypač per pastaruosius ketverius metus, kai Kinija paskelbė nutraukianti šią praktiką. 2020 m. Jungtinė Karalystė į Turkiją eksportavo 210 000 tonų, o Vokietija – 136 000 tonų plastiko atliekų.
Tipiškas sandoris leidžia importuotojams gauti perdirbamo plastiko ir beverčių atliekų mišinį. Tai gali sumažinti žaliavų kaštus Turkijos plastiko gamintojams, tuo pačiu perkeliant Turkijai atsakomybę už Europos šalių atliekų perdirbimą.
Pašalinti iš plastiko nepageidaujamus chemikalus – sudėtinga ir brangu, todėl kai kurios įmonės vietoj to nusprendžia atliekas deginti. „Microplastic Research Group“, perdirbimo pramonę stebinti Turkijos mokslininkų komanda, teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Turkijos gamyklose buvo pranešta apie mažiausiai 68 gaisrus, palyginus su aštuoniais per visus 2016 m.
Turkijos įmonės „gauna pigią žaliavą, o Europos firmos atsikrato šiukšlių, taigi galiausiai Turkijoje atsiduria tonos plastiko atliekų“, sako grupės vadovas Sedatas Gundogdu.
WWF atliktas tyrimas parodė, kad netoli pietinio Adanos miesto esanti pakrantė yra labiausiai užterštas ruožas visoje Viduržemio jūroje, o dvi miesto upės kasmet į jūrą išplukdo 9 proc. visos plastiko taršos.
Lustų sekimas
Turkijos pramonė teigia, kad importo leidimas nebūtinai reiškia aplinkosaugos standartų nepaisymą. Vyriausybė sugriežtino reglamentus, kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, sakė Yavuzas Eroglu, plastiką gaminančių įmonių organizacijos PAGEV vadovas.
„Su nauja lustų pagrindu sukurta mobilaus sekimo sistema bus galima identifikuoti firmas, kurios gauna šį importą“, – pasakojo Y. Eroglu.
Prieš tai, kai 2017 m. priėmė, o kitais metais įgyvendino draudimą importuoti plastiką, Kinija susirinkdavo pusę visų pasaulio perdirbamų atliekų.
Dėl šio žingsnio išaugo šiukšlių eksportas į kitas Azijos šalis, ypač Malaiziją ir Bangladešą, o tai paskatino susirūpinimą visuomenės sveikata. Europos Sąjunga galiausiai nutraukė plastiko atliekų eksportą į ne OECD šalis, o Turkija tapo svarbiausia šiukšlių perdirbimo vieta.
