Didžiausia pasaulio kavos augintoja Brazilija susidūrė su smarkiausiomis šalnomis per du dešimtmečius, kurios sudavė mirtiną smūgį jauniems kavamedžiams. Potvyniai pagrindiniame Kinijos kiaulienos regione užliejo ūkius ir padidino gyvulių ligų grėsmę. Svilinantis karštis ir sausra nusiaubė pasėlius abipus JAV ir Kanados sienos. O Europoje smarkios liūtys sukėlė grybelinių ligų grėsmę grūdams ir įklampino traktorius sumirkusiuose laukuose.
Pastaruoju metu ypatingai svyruoja kavos kainos: šią savaitę jos pakilo 17 proc. ir pirmą kartą nuo 2014 m. viršijo 2 dolerius už svarą. Tačiau pastarųjų savaičių šalnos Brazilijoje tėra viena iš bėdų, ištikusių ūkininkus šiais metais. Brazilija taip pat išgyvena sunkią sausrą, verčiančia eikvoti laistymui reikalingus vandens resursus.
Visos šios nelaimės susijusios su tuo, apie ką mokslininkai kalba jau daugelį metų: dėl klimato kaitos ir oro sąlygų nepastovumo vis sunkiau išauginti pakankamai maisto, o vargingiausios pasaulio šalys paprastai patiria sunkiausią smūgį. Kai kuriais atvejais gali kilti ir socialinių bei politinių neramumų.
„Vienoje pasaulio dalyje vykstantys dalykai galiausiai atsiliepia mums visiems, – teigia Agnes Kalibata, Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė 2021 m. Maisto sistemų aukščiausiojo lygio susitikimui ir buvusi Ruandos žemės ūkio ministrė. – Mes, kaip pasaulis, neįvertinome, kaip dažnai“ orai pradės kelti rimtus padarinius.
„Kai kurios bendruomenės jau dabar išgyvena klimato kaitos košmarą“, – sako A. Kalibata.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos maisto kainų indeksas iki gegužės kilo 12 mėnesių iš eilės, o birželio mėnesį sumažėjo iki 124,6 punkto ir vis dar yra 34 proc. aukštesnis nei praėjusiais metais. Indeksas matuoja maisto prekių krepšelio tarptautines kainas.
Jokia kita pramonė nėra tokia priklausoma nuo saulės, lietaus ir šilumos malonės, kaip žemės ūkis, kur orų permainos gali per vieną naktį sunaikinti ūkininko turtą. Tai taip pat yra ta pramonė, kuri pastaraisiais metais tapo ypatingai globalizuota ir koncentruota, sukuriant nestabilią situaciją, kai ekstremalūs orai vienoje vietovėje galiausiai atsilieps visur kitur.
Pavyzdžiui, Brazilija yra didžiausia cukraus ir apelsinų sulčių eksportuotoja pasaulyje bei pagrindinė kukurūzų ir sojos pupelių augintoja. Ji atsako už apytikriai 40 proc. viso pasaulio arabikos pupelių derliaus – sodraus skonio rūšies, iš kurios verdama ir jūsų „Starbucks“ kava.
„Nėra nė vienos kitos šalies, kuri darytų tokią įtaką pasaulio rinkos sąlygoms – tai, kas nutinka Brazilijoje, atsiliepia visiems“, – teigia Michaelas Sheridanas, Čikagoje įsikūrusio kavos mažmenininko „Intelligentsia Coffee“ tiekimo direktorius.
Šiuo metu išskirtinis dalykas yra tai, kad ekstremalūs orai, regis, niokoja bemaž kiekvieną žemės rutulio regioną.
Susvilusi Šiaurės Amerika
Sausos oro sąlygos Kanadoje kartu su rekordiškai dideliu karščiu sukėlė šimtus miškų gaisrų: liepsnos išsiplėtė į rytus, svilindamos penkias provincijas, ir į šiaurę, beveik iki pat Arkties vandenyno Jukono ir Šiaurės vakarų teritorijose. Gaisrai vakarinėje Britų Kolumbijoje buvo tokie negailestingi, kad tūkstančiai geležinkelio vagonų, gabenančių grūdus eksportui, kelias savaites stovėjo tušti.
Sausra Kanados duoną auginančioje Preri provincijoje ir šiaurinėje JAV dalyje taip pat niokoja pasėlius, versdama ūkininkus žengti retą žingsnį – mažo derlingumo kviečius ir miežius parduoti kaip pašarus gyvuliams. Regiono vasarinių kviečių – veislės, iš kurios miltų kepami beigeliai ir picos, – kainos neseniai pašoko aukščiausiai per daugiau nei aštuonerius metus. Net Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose sugaunami švieži vėžiagyviai tapo ekstremalaus karščio ir jo poveikio jūrų gyvūnijai aukomis.
Apšerkšnijusi Brazilija
Didžiulė šalna, Brazilijoje nusiaubusi pagrindinius arabikos auginimo regionus, buvo ypač negailestinga jauniems sodinukams, o tai gali sukelti dar daugiau nuostolių ūkininkams ir metų metus stabdyti gamybą.
Jaunų medžių nykimas padidina tikimybę, kad pasėliai bus silpni net ir praėjus dvejiems metams nuo dabar, sakė Judy Ganes, konsultantė, daugiau nei tris dešimtmečius dirbanti šioje rinkoje. Ūkininkams teks kompensuoti derlių niokojančią žalą arba atsodinti laukus.
Užtvindyta Kinija
Potvyniai centrinėje Kinijos provincijoje Henanyje, žemės ūkio ir maisto gamybos centre, kol kas atrodo suvaldomi, tačiau yra atidžiai stebimi, kad nesukeltų rimtesnių sutrikimų. Nors kai kuriems kiaulininkystės ūkiams ir kukurūzų pasėliams pakenkė pastaruoju metu siautusios smarkios liūtys, dauguma produkcijos gaminama toliau nuo labiausiai nukentėjusių regionų.
Didesnis rūpestis – potencialus gyvulių ligų plitimas, įskaitant afrikinį kiaulių marą, nuo kurio Kinija vos spėjo atsigauti po pražūtingo protrūkio 2018 m., numarinusio beveik pusę šalies kiaulių. Kinijos žemės ūkio ministerija penktadienį perspėjo apie gyvulių epidemijų riziką, išaugusią po Henanio potvynių, sakydama, kad ligos gali plisti ir iš negyvų gyvulių, taip pat per užterštą dirvožemį bei vandenį. Vietos valdžia buvo paraginta ištraukti iš ežerų ir upių gyvulių maitą, dažniau dezinfekuoti gardus ir griežtai uždrausti negyvų gyvulių pardavimą ir apdorojimą.
Permirkusi Europa
Dramatiški užtvindytų Vokietijos ir Belgijos miestelių vaizdai šį mėnesį atspindi drėgnesnę nei įprasta vasarą didžiojoje Europos dalyje. Lietūs pridarė žalos grūdams, todėl derlius vėluoja. Potvyniai seka pavasario šalnas, kurios pakenkė įvairiems pasėliams nuo cukrinių runkelių iki vaismedžių ir nuniokojo dalį vynuogynų Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Nors tikimasi, kad šiais metais Europos kviečių produkcija bus netgi didesnė nei įprasta, dalis derliaus gali nukeliauti ne į duonos girnas, bet į gyvulių šėryklas. Tai kelia grėsmę siuntoms į Šiaurės Afriką, kuri kliaunasi aukštos kokybės grūdų importu.
