„Buvo trumpas laikotarpis, kai infliacija iškrito iš didžiausią nerimą gyventojams keliančių problemų trejetuko, – sakė valstybinės apklausų agentūros VTsIOM vadovas Valerijus Fedorovas. – Žmonės neturėjo laiko ja tikėti.“

Siekdamas suvaldyti sparčiai kylančias kainas, Rusijos bankas šiemet padidino palūkanų normas 125 baziniais punktais, o dauguma „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų penktadienį tikisi pakilimo visu procentiniu punktu. Tai būtų didžiausias šuolis nuo rublio krizės 2014-aisiais.

„Infliacijos lūkesčiai niekur nedingo, jie tiesiog buvo slepiami, – sakė buvęs vyresnysis centrinio banko pareigūnas Olegas Vijuginas. – Dabar užtruks daug laiko, kol problema bus išspręsta.“

Kol išsivysčiusių šalių centrinių bankų valdytojai vis dar diskutuoja, kiek ilgai truks dabartinis kainų kilimas, jų kolegos besivystančiose rinkose stengiasi atkurti gyventojų tikėjimą, kad jos galiausiai sustos. Ypač smarkiai nukentėjo Rusija, kur infliaciją padidino auganti vidinė paklausa, silpnas rublis ir pasaulinis kainų spaudimas.

Metinė infliacija siekia 6,5 proc. ir yra aukščiausia per beveik penkerius metus. Tačiau, remiantis centrinio banko atliktais tyrimais, lūkesčiai pašoko kur kas aukščiau – iki 11,9 proc.

„Centrinis bankas nuolat didina palūkanų normą, – sako Aleksandras Riazanovas, turintis kepyklų ir obelynų akcijų. – Bet aš nesitikiu, kad infliacija galiausiai sumažės.“

Jis teigia, kad pagrindinių ingredientų, tokių kaip saulėgrąžų aliejus ir cukrus, kainos nuo praėjusių metų pakilo 65 proc. ar daugiau. Pakuotėms skirto plastiko ir popieriaus kainos padvigubėjo.

„Nors oficialios agentūros tvirtina, kad pajamos auga, aš žinau, kas vyksta mano įmonėse, – sako jis. – Mes keliame atlyginimus, bet ne tiek, kiek kyla kainos.“

„Kuo mažesnė prekių savikaina, tuo labiau jos pabrango“, – teigia „Zenden“, gaminančios ir parduodančios batus visoje Rusijoje, savininkas Andrejus Pavlovas. Pasak jo, darbo jėgos ir kitų išlaidų mažinimo nepakanka kompensuoti kainų augimą: „Mes nežinome, kiek ilgai truks infliacija.“

Infliacijos importavimas

Beveik visus tris dešimtmečius po komunizmo žlugimo rusai buvo įpratę prie nuolat kylančių kainų, be to, daugelis dar prisiminė dešimtojo dešimtmečio hiperinfliaciją. Tik nuolatinės Rusijos banko pastangos pastaruosius penkerius metus kontroliuoti infliaciją pagaliau sumažino metinę palūkanų normą iki nedidelių vienaženklių skaičių. Net didžiąją praėjusių metų dalį infliacija nesiekė centrinio banko 4 proc. tikslo.

„Nuo tada, kai 2014 m. pradėjome kontroliuoti infliaciją, fonas buvo palankus, nes infliacija pasaulyje buvo maža, – teigia Maskvos „Alfa Bank“ ekonomistė Natalija Orlova. – O dabar importuojame ne disinfliacinius, bet infliacinius veiksnius.“

Minėdamas kainų spaudimą namuose ir pasaulio rinkose, Rusijos bankas įspėja, kad infliacija nustatytą tikslą pasieks tik kitų metų antroje pusėje.

„Net ir tada, kai kainos nekyla dideliu greičiu, rusai nesitiki, kad atėjo geri laikai ir problemos nebeliko, – sako V. Fedorovas. – Jie mano, kad tai laikina ir viskas netrukus vėl pradės brangti.“