Per lėtai nutraukus paskatas, nekilnojamajam turtui kyla grėsmė ir toliau brangti, o ilgainiui gali pablogėti ir finansinis stabilumas. Pernelyg drastiškas paskatų nutraukimas reikštų rinkų sutrikdymą ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimą, o tai keltų grėsmę ekonomikos atsigavimui po „Covid-19“ pandemijos.
Politikos formuotojai vis dar nepamiršo pasaulinės finansų krizės, kurią taip pat pakurstė būsto kainos. Dilema, kaip suvaldyti kylančias būsto kainas, šiuo metu yra diskusijų priešakyje, nes atsigaunant augimui kai kurie centriniai bankai svarsto lėtinti turto pirkimą ir gal net padidinti palūkanų normas.
Federalinio rezervų banko pareigūnai, nutarę apriboti savo obligacijų pirkimo programą, kaip vieną iš priežasčių nurodė būtent kylančias būsto kainas. Jie ypač atidžiai stebi Federalinio rezervų banko įsigytus hipoteka užtikrintus vertybinius popierius, kurie, pasak kai kurių, kursto būsto paklausą jau ir taip įkaitusioje rinkoje.
Ateinančią savaitę Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Kanados centrinių bankų valdytojai susitiks nustatyti bendros politikos. Visose šiose šalyse būsto kainos sparčiai kyla, skatindamos ko nors imtis, kad namai būtų įperkami ir eiliniams darbuotojams.
Naujosios Zelandijos politikos formuotojai kovoja su karščiausia nekilnojamojo turto rinka pasaulyje, rodo „Bloomberg Economics“ pasaulinis burbulų reitingas. Centriniam bankui, kuris susitiks trečiadienį, buvo suteikta dar viena priemonė šiai problemai spręsti, o jo prognozės dėl oficialios grynųjų pinigų normos rodo, kad ji pradės kilti antroje 2022 m. pusėje.
Sulaukęs kritikos dėl savo vaidmens kurstant būsto kainas, Kanados centrinis bankas buvo vienas iš pirmųjų tarp išsivysčiusių šalių, kuris perėjo prie ne tokios ekspansinės politikos. Tikimasi, kad trečiadienį bus priimtas sprendimas dėl dar vieno švelninimo raundo.
Korėjos bankas praėjusį mėnesį perspėjo, kad nekilnojamasis turtas yra „gerokai pervertintas“ ir namų ūkių skolų grąžinimo našta auga. Tačiau aktualesne problema per ketvirtadienio susitikimą Seule gali tapti sunkėjantis viruso protrūkis.
Europos centrinis bankas šį mėnesį padidino savo infliacijos tikslą, ir tai yra didžiausia strateginė permaina nuo euro įvedimo. Atsižvelgdami į būsto kainų spaudimą, pareigūnai pradės svarstyti būsto savininkų išlaidas, imdamiesi papildomų infliacijos priemonių.
Anglijos bankas praėjusį mėnesį taip pat išreiškė nerimą dėl Jungtinės Karalystės būsto rinkos. Norvegijos bankas – dar viena institucija, pranešusi, kad nerimauja dėl itin žemų palūkanų normų poveikio būsto rinkai ir finansinio disbalanso kaupimosi rizikos.
Tarptautinių atsiskaitymų bankas pasinaudojo savo praeitą mėnesį paskelbta metine ataskaita perspėdamas, kad būsto kainos pandemijos metu kilo sparčiau, nei turėtų, o tai padidina sektoriaus pažeidžiamumą, jei skolinimosi išlaidos išaugs.
Nors dauguma centrinių bankų pandeminę paramą greičiausiai mažins laipsniškai, didžiausias iššūkis bus sugalvoti, kaip tai padaryti, nepakenkiant hipotekos turėtojams, teigia Kazuo Momma, kuris anksčiau buvo atsakingas už pinigų politiką Japonijos banke.
„Pinigų politika – negrabus įrankis, – sako K. Momma, šiuo metu dirbantis ekonomistu Mizuho tyrimų institute. – Jei jis bus naudojamas tam tikriems konkretiems tikslams, tarkim, apriboti būsto rinką, tai gali sukelti naujų problemų, pavyzdžiui, perspausti ekonomikos atsigavimą.“
Tačiau neveiklumas kelia dar kitą riziką. „Bloomberg Economics“ analizė rodo, kad būsto rinkos jau siunčia 2008 m. pobūdžio įspėjimus dėl galimo burbulo sprogimo, kurstydamos nerimą dėl finansinio disbalanso ir gilėjančios nelygybės.
Atsižvelgiant į pagrindinius rodiklius, naudojamus „Bloomberg Economics“ informacijos suvestinėje, apžvelgiančioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių veiklą, Naujoji Zelandija, Kanada ir Švedija šiuo metu yra pačios karščiausios būsto rinkos. Nuo jų nedaug atsilieka JK ir JAV.
Kadangi daugelis ekonomikų vis dar kovoja su virusu arba lėtu paskolų augimu, centrinių bankų valdytojai gali ieškoti alternatyvų palūkanų normų didinimui, kaip antai paskolos ir vertės ribų keitimas arba hipotekos rizikos svertai – vadinamoji makrolygio rizikos ribojimo politika.
Vis dėlto nėra garantijos, kad tokios priemonės bus veiksmingos, kadangi yra ir kitų svarbių būsto rinkos kintamųjų, tokių kaip nepakankama pasiūla ar vyriausybės mokesčių politika. Ir nors centriniai bankai trykšta kaip niekada pigiais pinigais, tikėtina, kad tokioms priemonėms bus sunku pažaboti kainas.
„Geriausia būtų sustabdyti tolesnę centrinių bankų balansų ekspansiją, – teigia Guntheris Schnablas iš Leipcigo universiteto, kuris specializuojasi tarptautinėse pinigų sistemose. – Antruoju žingsniu galėtų tapti palūkanų normų didinimas – tik labai lėtai ir kruopščiai, per ilgą laikotarpį.“
Dar viena galimybė – būsto kainos stabilizuosis natūraliai. Pavyzdžiui, JK būsto kainos pirmą kartą po penkių mėnesių birželio mėnesį krito, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto rinka galimai praranda impulsą, nes atšaukiama mokesčių paskata.
Nepaisant rekordiškai aukštų kainų, būsto paklausa JAV ir toliau išlieka stipri. Gegužės mėnesį namų pardavimai augo visuose JAV regionuose, o labiausiai šiaurės rytuose ir vakaruose.
Nors suvaldyti būsto kainų bumą centriniams bankams nebus lengva, galbūt dar nevėlu apsisaugoti nuo naujos krizės. Būsto savininkų paklausa, palyginus su spekuliaciniu pirkimu, tebėra stiprus augimo variklis. Pasak „HSBC Holdings Plc“ pasaulinio ekonomisto Jameso Pomeroy’jaus, bankai nerodo tokio laisvo skolinimo, koks buvo prieš pasaulinę finansų krizę, požymių.
„Jei būsto kainos kyla dėl pasiūlos-paklausos poslinkio, kurį sukėlė pandemija (žmonėms dirbant nuotoliniu būdu ir pageidaujant daugiau vietos), galbūt krizės, kokią pakurstė ankstesni būsto bumai, galėsime išvengti, – teigia J. Pomeroy’jus. – Problemos gali kilti vėliau, nes jaunesni žmonės vis aršiau stumiami nuo nekilnojamojo turto kopėčių.“
Ekonomikose, kurių namų ūkiai yra smarkiai įsiskolinę, pinigų institucijoms, bandančioms išvengti krizės, teks būti ypač atsargioms, pažymėjo Alicia Garcia Herrero, „Natixis“ Azijos ir Ramiojo vandenyno vyriausioji ekonomistė, anksčiau dirbusi ECB ir Tarptautiniame valiutos fonde.
„Nekilnojamojo turto kainos, kaip ir kito turto kainos, ir toliau pūsis, jei pasaulinis likvidumas išliks toks didelis, – sakė ji. – Tačiau pasekmės bus daug sunkesnės nei kito turto kainų burbulų, nes jos žymiai plačiau paveiks namų ūkius.“
