Naujos koronaviruso atmainos ir nevienodas skiepijimo tempas gali pakenkti šviesėjančiai pasaulio ekonomikos perspektyvai, teigiama komunikate, kuriam šeštadienį pritarė Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų grupė, dalyvavusi Italijos surengtame susitikime Venecijoje. Jie nusprendė ir toliau išlaikyti paramą augimui, kad būtų galima ir toliau užtikrinti atsigavimą.
Pareigūnai taip pat pritarė visuotiniam susitarimui, kad tarptautinės kompanijos mokėtų daugiau mokesčių tose šalyse, kuriose jos veikia ir ketina nustatyti minimalų korporacijų tarifą, nors derybos atskleidė ilgalaikę įtampą. Pirmą kartą buvo pripažintas anglies dvideginio kainodaros vaidmuo kovojant su klimato kaita, tačiau nesutarta, kada reikėtų pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų lygį.
Nerimastingas G-20 požiūris leidžia suprasti, kad neatidėliotinas iššūkis grupei tebėra išvairuoti pasaulį iš sunkiausios atmenamos krizės, net jei lygiagrečiai teks spręsti ilgalaikius klausimus, tokius kaip šimtmečio senumo mokesčių sistemos perrašymas ir aplinkosaugos problemos.
„Dabar, kai pavojinga ypač lengvai užkrečiamos atmainos banga sklinda po visą pasaulį, pandemija išlieka pagrindinė rizika, su kuria susiduriame visi“, – po susitikimo pranešime pažymėjo Tarptautinio valiutos fondo generalinė direktorė Kristalina Georgieva.
Delta atmaina, pirmą kartą pastebėta Indijoje ir dabar plintanti visame pasaulyje, suvokiama kaip nauja grėsmė po ilgiau nei metus trukusių karantinų. Kol JAV ir Europa, kuriose skiepijimo programa įgyvendinama sėkmingai, džiaugiasi stipriu susirgusiųjų sveikimu, kitos šalys, tarp jų Indija ir Pietų Afrika, vis dar atsilieka.
Šios kontrastuojančios trajektorijos užvaldė ministrų mintis per jų pirmąjį fizinį susitikimą nuo pandemijos pradžios praėjusiais metais.
Nerimas dėl atmainų
„Atsigavimą charakterizuoja didžiuliai skirtumai tarp šalių ir skirtumai jų viduje, ir jam vis dar gresia rizika, ypač plinant naujoms atmainoms“, – teigiama ministrų ir centrinių bankų valdytojų komunikate.
Jų nuotaikos atspindi visuotinį išsivysčiusio pasaulio finansų pareigūnų nerimą, kad nepaprastų skatinamųjų priemonių bei ambicingiausio pokario eros atsako į sveikatos krizę vis dar gali nepakakti norint suvaldyti šią istorinę katastrofą.
„Mes visi sutinkame, kad turėtume vengti vėl įvesti griežtus piliečių judėjimo apribojimus“, – spaudos konferencijoje Venecijoje kalbėjo Italijos finansų ministras Daniele Franco. Vakcinacija „yra pagrindinė priemonė, kurią galime naudoti, ir jei populiacija bus imunizuota, atmainų plitimas bus pažabotas ir mažiau tikėtinas“.
Be to, kad pripažino šiuos pavojus, finansų ministrai mėgino spręsti ir kitus aktualius klausimus, kurie galėtų formuoti popandeminę epochą. Rezultatai buvo nevienodi.
Pasiekus anglies dvideginio kainodaros proveržį, kai kurios Europos tautos reikalavo ambicingesnių derybų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo iki nulio iki 2050 m., tačiau joms prieštaravo nuo iškastinio kuro priklausomos šalys, teigė informuoti šaltiniai.
Derybos dėl mokesčių
Pasaulinė korporacijų mokesčių pertvarka, dėl kurios sutarė 132 šalys, įskaitant visas G-20 nares, sulaukė dar vieno patvirtinimo, kad turės vykti derybos, kurių pabaiga numatyta spalio mėnesį. Pertvarka nustatytų minimalų visuotinį tarifą, o vyriausybėms tai leistų surinkti daugiau pajamų iš jų jurisdikcijoje veikiančių tarptautinių kompanijų.
„Pasaulis yra pasirengęs užbaigti pasaulines pelno mokesčių lenktynes, ir jau yra pasiektas bendras sutarimas, kaip tai padaryti“, – po susitikimo sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Tačiau kai kurie klausimai lieka neišspręsti. Pirmadienį J. Yellen susitikime su regiono finansų ministrais išsakė susirūpinimą, kad siūloma Europos Sąjungos skaitmeninė rinkliava gali pakenkti pasauliniam mokesčių susitarimui.
J. Yellen ir kiti pareigūnai šeštadienį pareiškė esą įsitikinę, jog visuotinis mokesčių susitarimas turės pakankamai jėgos ateinančiais mėnesiais įveikti vidines politines kliūtis. Trys Europos šalys, garsėjančios verslui palankiais mokesčių režimais – Airija, Vengrija ir Estija – vis dar priešinasi bendram sprendimui.
„Nuo pirmadienio pradėsime dirbti su šalimis, kurios sprendimui nepritaria, – sakė ES ekonominės politikos vadovas Paolo Gentiloni. – Remiantis mano kontaktu su šiomis šalimis, galimybė sudaryti sandorį vis dėlto yra.“
Trūkstamu komunikato elementu laikomas pasiūlymas perskirstyti TVF 100 mlrd. dolerių specialiąsias skolinimosi teises (SDR), siekiant padėti skurdesnėms Afrikos tautoms. Nors praėjusį mėnesį Didžiojo septyneto grupė šiai priemonei pritarė, G-20 pažymėjo remianti tik TVF valdybos rengiamą bendrą 650 mlrd. dolerių SDR perskirstymą.
Nepaisant išsamaus pasaulinės ekonomikos perspektyvos analizavimo, pareigūnai nedaugžodžiavo apie infliacijos grėsmes. Tai dar keisčiau dėl to, kad daugelis susitikime dalyvavusių centrinių bankų valdytojų pakalbinti atskirai įvardijo augančią vartotojų kainų šoko riziką.
„Mes taip pat ketiname pereiti į aukštesnį infliacijos režimą, – penktadienį „Bloomberg Television“ sakė „BlackRock“ vicepirmininkas ir buvęs Šveicarijos nacionalinio banko prezidentas Philipas Hildebrandas. – Tai užtruks šiek tiek laiko, tad nemanau, kad turėtume paisyti trumpalaikių skaičių, tačiau infliacija didės, kai tik užbaigsime šį pereinamąjį etapą.“
