Europos Komisija, bloko reguliacinė agentūra, ketina reikalauti, kad naujų automobilių ir furgonų išmetamųjų teršalų kiekis nuo 2030 m. sumažėtų 65 proc., o nuo 2035 m. susitrauktų iki nulio, teigiama ES dokumente, kurį peržiūrėjo „Bloomberg News“. Griežtesni taršos standartai bus papildyti taisyklėmis, kurios įpareigos nacionalines vyriausybes išplėsti transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą.
Švarus transportas – viena iš daugybės priemonių, kurios bus pristatytos kitą savaitę, siekiant įgyvendinti griežtesnį 2030 m. klimato tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc. (lyginant su XX a. dešimtojo dešimtmečio lygiu). Europa siekia iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje grynųjų nulinių emisijų žemynu, o tai pareikalaus pertvarkyti kiekvieną ekonomikos kampelį. Didžiausiu iššūkiu taps transportas ir apdirbamoji pramonė.
„Nėra kitos išeities, nes grynosios nulinės emisijos iki 2050 m. reiškia, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. teks atsisakyti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais pardavimų“, –sakė Colinas McKerracheris, „BloombergNEF“ transporto tyrimų vadovas.
Griežtesni tikslai
Naujieji transporto priemonių išmetamųjų teršalų tikslai būtų reikšmingai griežtesni palyginus su dabartiniais, pagal kuriuos nuo 2030 m. anglies dvideginio emisijas reikalaujama sumažinti 37,5 proc. Lengvieji automobiliai sudaro apie 12 proc. viso Europos Sąjungoje išmetamo anglies dvideginio kiekio.
Pramonė jau ruošiasi naujoms griežtesnėms priemonėms. „Barclays Plc“ teigė, kad automobilių gamintojams bus nelengva iki 2030 m. pasiekti 60 proc. mažesnį emisijų kiekį net ir pasitelkus įkraunamus hibridus, tačiau ši politika paskatins plačiau įdiegti akumuliatorinius-elektrinius modelius.
„Šie tikslai neturėtų stebinti, nors jiems pasiekti neabejotinai reikės paspartinto perėjimo“, – penktadienio ataskaitoje rašė „Barclays“ automobilių analitikas Kai’jus Alexanderis Muelleris.
Pastaraisiais mėnesiais automobilių gamintojai pranešė, kad visi jų pardavimai Europoje (arba didžioji jų dalis) iki dešimtmečio pabaigos bus akumuliatoriniai-elektriniai.
Didžiausias regiono autogamintojas „Volkswagen AG“ planuoja, kad nuo 2030 m. daugiau nei 70 proc. jo vardinių markių pardavimų bus elektromobiliai. Pagrindinė „Renault SA“ markė planuoja iki to laiko pasiekti 90 proc. skvarbą, o „Ford Motor Co.“ teigė, kad jo lengvųjų automobilių verslas taps visiškai elektrinis.
„Šitoks CO2 tikslų sugriežtinimas yra didžiulis postūmis Europos elektromobilių rinkai, – sakė C. McKerracheris iš „BNEF“. – Jau anksčiau prasidėjęs Europos automobilių gamintojų perėjimas prie elektromobilių veikiausiai rodo, kad jie nujautė, jog artėja kur kas griežtesni klimato tikslai.“
Anglies dvideginio rinka
Šią savaitę ES vykdomoji valdžia siūlys sustiprinti ir išplėsti anglies dvideginio rinką, peržiūrėti energijos apmokestinimo taisykles, kad būtų mažinamas iškastinio kuro naudojimas, ir įvesti pirmąją pasaulyje klimato rinkliavą tam tikroms į regioną įvežamoms prekėms. „Fit for 55“ pakete taip pat bus numatyti ambicingesni klimato tikslai valstybėms narėms tose srityse, kurių neaprėpia anglies dvideginio rinka.
Pakete, kuris bus pristatytas liepos 14 d., bus pateiktas ir pasiūlymas padidinti energijos, kurią blokas gauna iš atsinaujinančių šaltinių, dalį iki 40 proc. (nuo dabartinių 32 proc.) dar iki šio dešimtmečio pabaigos, rodo dokumentas.
Peržiūrėtame atsinaujinančios energijos įstatyme bus nustatyti tvaresnio kuro naudojimo transporte, šildymo ir aušinimo sistemose, pastatuose ir pramonėje tikslai.
Siekiant padėti masiškai įdiegti elektrines transporto priemones, alternatyvių degalų reglamentas reikalaus valstybių narių užtikrinti, kad elektromobilių įkrovimo taškai būtų įrengti kas 60 kilometrų visose pagrindinėse magistralėse. Vandenilio papildymo taškai turėtų būti prieinami maksimaliu 150 kilometrų intervalu.
Dokumentas vis dar gali keistis, nes Komisija dar nepatvirtino paketo. ES vykdomoji valdžia teisės aktų projektų nekomentuoja.
