Visas procesas bent jau neturėjo užtrukti ilgai. Tačiau pandemijai pasėjus sumaištį tarptautinėje pervežimų jūra pramonėje, kitus tris mėnesius laivas niekaip negalėjo iškrauti savo krovinio, ir gyvuliai ėmė badauti, rodo Ispanijos vyriausybės atliktas tyrimas.
Beveik 10 proc. jaučių nugaišo, jų gaišenos buvo išmestos už borto arba paliktos pūti aptvare tarp gyvų galvijų. Kai „Elbeik“ grįžo į Ispaniją, valdžia nurodė, kad likę 1 600 gyvulių yra pernelyg ligoti, kad galėtų būti parduoti, ir turi būti pribaigti.
„Elbeik“ tapo svariu argumentu uždrausti kontroversišką 18 mlrd. dolerių vertės tarpvalstybinę prekybą gyvais gyvuliais. Pandemija pablogino kasmet eksportuojamų maždaug 2 mlrd. karvių, avių, ožkų, kiaulių ir vištų sąlygas, ir epidemiologai prisijungia prie raginimų imtis ryžtingų reformų.
Gyvuliai įstringa tranzito grandinėje daug ilgiau, nei tikimasi, o saugumo patikrinimai ženkliai sutrumpinti. Atsirandant naujoms rizikoms, kurias sergantys gyvuliai gali kelti žmogui, vis daugiau šalių riboja šią praktiką arba palaipsniui visiškai jos atsisako.
„Kai kalbama apie gyvūnų gerovę, jų transportavimas jūra yra didelė juoda skylė, – sakė Thomas Waitzas, ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas iš Austrijos, Europos Parlamento atstovas, komiteto, atsakingo už tarpvalstybinio gyvūnų pervežimo taisyklių atnaujinimą, narys. „Transportavimui laivais visiškai netaikomas joks reglamentas ar gyvūnų gerovės standartai. Visuomenės sveikatai gresia rimtas pavojus, jei gyvūnai bus transportuojami aplinkoje, kur gali tarpti mikrobai ir bakterijos.“
Europos Sąjunga, kuri sudaro per 75 proc. pasaulinio gyvų gyvūnų eksporto, yra „nepajėgi užtikrinti gyvūnų gerovės“, rašoma komiteto užsakytoje ataskaitoje. Tikimasi, kad komitetas iki metų pabaigos rekomenduos naujas, griežtesnes taisykles eksportuotojams.
Jungtinė Karalystė žengė dar toliau, planuodama apskritai uždrausti gyvų gyvūnų gabenimą į skerdyklas, nors ji dar ir nenurodė tikslios datos.
Naujoji Zelandija balandį pranešė palaipsniui iki 2023 metų atsisakysianti prekybos gyvais gyvūnais.
2019 metais visame pasaulyje buvo eksportuota apie 39 mln. tonų mėsos, daugiausia skerdenų, iš anksto supakuotos, atšaldytos arba sušaldytos mėsos, - toks procesas yra daug pelningesnis mėsos gamintojams, be to, išvengiama sveikatos ir saugumo problemų transportuojant gyvus gyvūnus.
Bet pastaruoju metu atsiranda vis daugiau turtingesnių vartotojų iš tokių šalių kaip Kinija ir Vietnamas, kurie į savo mitybą įtraukia daugiau mėsos ir pieno produktų, taip skatindami veislinių ir pieninių gyvulių paklausą. Stiprėjanti halal mėsos rinka tarp pamaldžių musulmonų taip pat rodo, kad paklausa pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo. Gyvų galvijų iš Australijos kainos siekia rekordines aukštumas.
Net įprastais laikais gyvi gyvuliai yra itin vertinamas krovinys, vienas avių prikrautas laivas yra daugumos uostų institucijų ir laivybos pramonės reguliuotojų daugiau mažiau vertinamas tiek pat, kiek krovinys, pilnas megztinių.
„Mes kreipiame dėmesį ne į krovinį ar gyvūnų gerovę, – sakė Maartenas Vlagas, Paryžiaus laivybos koalicijos, prižiūrinčios uostus eilėje šalių, nuo Jungtinės Karalystės iki Rusijos, sekretorius. – Mums svarbu, kad laivas nebūtų perkrautas, nes tai daro įtaką laivo tinkamumui plaukioti, bet nėra jokio skirtumo, ar tai 10 000 konteinerių ar 10 000 gyvulių.“
Tuo tarpu tūkstančių galvijų dingsta jūroje. Šį pavasarį, be „Elbeik“ laivu gabentų galvijų, dar 800 jaučių, transportuotų laivu į Turkiją, taip pat teko likviduoti. Pernai beveik 500 galvijų ir per 40 įgulos narių žuvo, kai laivas prarado variklį ir nuskendo prie Japonijos krantų. 2019 metais 14 000 avių nuskendo per laivo avariją Rumunijos uoste, Graikijoje užsidegė prisišvartavęs galvijus gabenantis laivas, dar vienas laivas užplaukė ant seklumos netoli Turkijos.
Galvijų dalia „Elbeik“ laive sukėlė tokį pasibaisėjimą, jog Ispanijos žemės ūkio ministerija kreipėsi į nacionalinio teismo prokurorus. Su laivo savininke, „Ibrahim Maritime Ltd.“, niekaip nepavyko susisiekti telefonu, ji neatsakė ir į telefono žinutes per savo atstovą Libane.
ES veterinarijos inspektoriai uostuose tikrina laivus, norėdami įsitikinti, ar jie tinka gyvuliams gabenti. Jie taip pat tvirtina gyvulių pakrovimą į laivus. Europos Parlamento (EP) komitetas transportavimo klausimais savo ataskaitoje teigia, kad uostų inspektoriai ir veterinarijos institucijos nesinaudoja bendra komunikacine platforma.
Veterinarijos valdžios institucijos, regis, nenaudoja laivų trūkumų duomenų baze ir „todėl gyviems gyvuliams vežti skiria visiškai reikalavimų neatitinkančius laivus“, nustatė komitetas.
Jeigu gyvuliai suserga, laive gali nebūti nė vieno žmogaus, galinčio jais pasirūpinti. Vien tik Australija reikalauja, kad laivu plauktų veterinarai, jeigu kelionė jūra nusimato būti ilgesnė nei 10 dienų.
Europos Sąjunga svarsto planus priimti panašią taisyklę. Gyvūnų gerovės gynėjai reikalauja, kad veterinarai plauktų į visas tokio pobūdžio keliones. Net jei planuojama neilga kelionė, pasitaiko trikdžių ir vėlavimų, – pasaulinė pandemija tik dar labiau juos sukomplikavo.
