Praėjus kelioms valandoms jo kolegos Jensas Weidmannas ir Robertas Holzmannas pareiškė, kad ECB nepaprastosios galios yra laikinos ir turi baigtis pasibaigus ekstremaliajai situacijai.
F. Panetta taip pat teigė, kad ECB turėtų apsvarstyti galimybę išsaugoti lankstumą, įtvirtintą 1,85 trln. eurų pandeminėje obligacijų pirkimo programoje, net ir pasibaigus jos galiojimo laikui. Senesnė kiekybinio palengvinimo programa susieta su ribomis, kiek šalies obligacijų galima įsigyti.
Tokie skirtingi pinigų politikos požiūriai atsikartoja ir fiskalinėse diskusijose. ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni pirmadienį pareiškė, kad bloko skolos taisyklės „turi būti realistiškos, kitaip jos negali būti taikomos“. ES vykdomoji valdžia šį rudenį pradės Stabilumo ir augimo pakto peržiūrą, nustatydama valstybių narių viešųjų finansų ribas, sakė jis Italijos laikraščiui „La Repubblica“.
Nuomonių nesutapimai iškyla kritiniu laiku, kai euro zona atsigauna, mažėja infekcijų lygis ir leidžiama palaipsniui atidaryti verslą. Tai paskatino kai kuriuos komentatorius aptarinėti nepaprastosios paramos įmonėms ir namų ūkiams perspektyvas ir svarstyti, kaip susidoroti su didžiule valstybės ir privačių skolų našta.
F. Panetta teigė, kad vis dar neaišku, kiek truks paklausos augimas.
„Panašu, kad dar nesame pasirengę „įkaitinti ekonomikos“, – pažymėjo jis Viduržemio jūros regiono centrinių bankų valdytojų konferencijoje.
Jis paragino vyriausybes ir visuomenę pripažinti, kad dabartinis fiskalinių ir piniginių paskatų derinys yra „akivaizdžiai pranašesnis“ už tą, kuris buvo prieš pandemiją, kai politiniai lyderiai buvo sutelkę dėmesį į skolų mažinimą.
ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas vėliau pirmadienį atskirame renginyje sakė, kad ekonominė perspektyva šviesėja, o centrinis bankas „atidžiai stebi“ riziką, jog spartėjanti infliacija išliks. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad tikimasi, jog vidutinės trukmės laikotarpiu metinis kainų kilimas nesieks šiek tiek mažiau nei 2 proc. tikslo.
Vis dėlto J. Weidmannas pažymėjo, kad mato aukštą infliacijos riziką, kad po krizės turėtų būti sumažinta tiek piniginė, tiek fiskalinė parama ir kad ECB pandeminė programa „turi būti nutraukta, kai tik bus įveikta nepaprastoji padėtis“. Jis sakė nemanantis, kad 2022 m. bus klasifikuojami kaip „krizės metai“.
Jo poziciją atkartojo Austrijos R. Holzmannas. Abu vyrai priklauso ECB valdančiajai tarybai.
ECB pareigūnai vis dažniau bando sustabdyti bet kokius ES žingsnius atnaujinto taupymo link. Prezidentė Christine Lagarde praėjusią savaitę lyderiams pasakė, kad jiems reikia „laistyti žalius atsigavimo ūglius“, ir pridūrė, kad dar anksti net kalbėti apie centrinio banko krizės priemonių atšaukimą.
Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel sakė, kad ECB padarys viską, kas būtina atsigavimui palaikyti, tačiau „galbūt turėtume labiau nerimauti dėl fiskalinės politikos“. ES Stabilumo ir augimo paktas, kuris buvo sustabdytas užklupus koronavirusui, reikalauja, kad šalys siektų biudžeto deficito, kuris būtų mažesnis nei 3 proc., o skolos našta nesiektų 60 proc. bendrojo vidaus produkto. Nuo pandemijos pradžios valstybės skoloms euro zonoje padidėjus iki 102 proc. produkcijos, kyla abejonių, kiek realūs yra šie tikslai.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdinis Arminas Laschetas teigė, kad stabilumo politika turės būti atnaujinta, kai tik baigsis pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai, nors jis taip pat sakė neatmetantis ir švelnesnės linijos. Austrijos finansų ministras
Gernotas Bluemelis laikosi griežtesnės pozicijos.
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, buvęs ECB prezidentas, praėjusią savaitę pabrėžė, kad euro zonos fiskalinės taisyklės nebegali vėl būti tokios, kokios buvo.
