Per ateinančiomis savaitėmis vyksiančias derybas tarp daugiau nei 100 vyriausybių prieš liepą numatytą Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą bus atsižvelgta į birželį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų pasiekto susitarimo pagrindinius principus.
Nepaisant jų pasiektų laimėjimų dėl minimalios pasaulinės įmonių pajamų mokesčio normos ir pakoreguoto požiūrio, leidžiančio vienai šaliai apmokestinti kitos šalies nacionalinių lyderių pelnus, daugybė techninių klausimų lieka neišspręsta.
Yra ir kiti keli neišspręsti klausimai, kurie aptemdė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) daug metų rengiamas derybas: būtina nuspręsti, kurios bendrovės turėtų būti įtrauktos, ir nutarti, kaip vyriausybės dar gali panaudoti mokesčių lengvatas, siekdamos paskatinti efektyvią ekonominę veiklą, nepaisydamos minimalios normos.
Bet kokio susitarimo įgyvendinimas gali užtrukti ne vienus metus ir pareikalauti sutarties pataisų bei nacionalinių teisės aktų. Be to, pasiekti susitarimą trukdo ir susirūpinimas, ar toks susitarimas prigis.
„Jau mėnuo, kaip mažai miegame naktimis, – birželio 14 dieną Prancūzijos televizijai sakė Pascalis Saint-Adamsas, pareigūnas, vadovaujantis EBPO deryboms. – Artimiausios dvi savaitės bus labai svarbios.“
G7 susitikime sutarta dėl tam tikros pelno dalies perkėlimo iš įmonių gimtųjų šalių į šalis, kur jos vykdo pardavimus, apmokestinimui. Bet nuspręsti, kurios konkrečiai įmonės turėtų būti įtrauktos, – vis dar yra problema.
Pagal balandį pateiktą Joe Bideno administracijos pasiūlymą, būtų pasitelkti pajamų ir pelningumo rodikliai, siekiant apriboti sąrašą iki maždaug šimto įmonių. Tai kiek sušvelnino konfliktą dėl labiau kokybinių kriterijų ar technologijų bendrovių išskyrimo, bet šalims vis dar būtina pasiekti galutinį susitarimą dėl slenksčio, apsprendžiančio, kurios įmonės atitinka reikalavimus.
24 besivystančių šalių tarpvyriausybinė grupė, „Intergovernmental Group of 24“, į kurią patenka tokios valstybės kaip Brazilija, Indija ir Pietų Afrika, reikalauja, kad sąrašas būtų išplėstas iki daugiau nei šimto bendrovių, rašoma dokumente, kurį gegužę grupė išsiuntė kitoms vyriausybėms.
Šalys taip pat turi nuspręsti, kokia mokestinių pajamų dalimi turėtų būti dalijamasi, po to, kai G7 sutiko perskirstyti „bent 20 proc.“ pelno virš 10 proc. maržos. Besivystančios ekonomikos siekia kiek įmanoma didesnės mokestinių pajamų dalies iš tarptautinių bendrovių, veikiančių jų teritorijoje.
Svarbus susitarimas
Pagrindinės datos, kurios galėtų nulemti revoliuciją pasaulinėje mokesčių sistemoje
Birželio 30 d.- liepos 1 d.: EBPO organizuojamos derybos Liepos 9-10 d.:
G20 finansų ministrai susitinka Venecijoje
Spalio 15-16 d.:G20 finansų ministrai susitinka Vašingtone
Spalio 30-31 d.: G20 šalių vadovai susitinka Romoje
Derybininkai taip pat peržiūri kontroversiškus kokybinius kriterijus, pavyzdžiui, mėgindami išlaikyti žemą „Amazon.com Inc.“ pajamingumą atskiriant jos pelningas verslo linijas. Bendrovės skundžiasi, kad tokia segmentacija gali būti pernelyg sudėtinga, ypač, jeigu jos savo finansines ataskaitas rengia skirtingai.
Jeigu finansinės paslaugos nebus įtrauktos į susitarimą, kaip tikimasi, gali iškilti dar viena problema, nes nubrėžti aiškią liniją tarp jų ir technologijų įmonių tampa vis sudėtingiau.
Minimalus mokestis
Vadinamajame antrajame derybų etape galima tikėtis pasaulinio įmonių minimalaus mokesčio – galimybės padidinti vyriausybines pajamas, o tai yra prioritetinis JAV uždavinys. EBPO vertinimu, įvedus griežtesnes JAV taisykles dėl užsienio pajamų, ir 15 proc. pasaulinį minimalų tarifą, būtų galima sugeneruoti 150 mlrd. JAV dolerių papildomų lėšų.
Tuo bus sunku įtikinti Airiją, kurios įmonių pajamų mokesčio tarifas sudaro 12,5 procento. Be to, kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, norėtų taisyklių taikymo išimties, kas leistų joms pritraukti investicijų į pažangiąsias technologijas pasitelkiant mokesčių lengvatas.
Skaitmeninė dilema
EBPO susitarimu gali būti panaikinta daugybė rinkliavų, daugiausia amerikiečių technologijų įmonėms, kurias pastaraisiais metais šalys nustatė vienašališkai ir kurios pakurstė JAV grasinimus imtis atsakomųjų priemonių.
Derybininkai, tam, kad susigrąžintų pasitikėjimą, turi sutarti, kurios priemonės bus sugrąžintos ir kada. Šalys nėra suinteresuotos panaikinti tokius mokesčius, kol gauna papildomas pajamas įsigaliojus EBPO susitarimui, o užsitikrinti besivystančių ekonomikų paramą gali būti ypač nelengvas uždavinys, nes jos šiame procese nesitiki didelės naudos.
„Kiekviena šalis turės apsvarstyti sąnaudų ir naudos santykį, – sakė Marilou Uy, „Group 24“ direktorė. – Ypač dėl to, kad iš jų bus prašoma atsisakyti vienašališkų apmokestinimo priemonių.“
Kyla klausimų dėl įgyvendinimo
Norint įgyvendinti naujas taisykles, dėl kurių bus susitarta per liepą ar spalį vyksiančius G20 susitikimus, prireiks gerokai pakoreguoti sutartis ir nacionalinius teisės aktus.
Europos Sąjungai tai keblus uždavinys: čia reikalaujama vieningos nuomonės priimant direktyvas dėl apmokestinimo pakeitimų Bendrijoje, ir kai kurios šalys gali prieštarauti tokiems įstatymams, kurie užtikrintų EBPO sutarties įvykdymą. Pasipriešinimo sulaukiama ne tik iš Airijos, kuri santūriai vertina 15 proc. minimalų mokesčio tarifą; Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pavadino tokį planą „absurdišku“.
Jungtinės Valstijos taip pat neišvengs iššūkių, nes susitarimui patvirtinti gali prireikti priimti įstatymą Kongrese ir sutarties pataisas Senate, o tam reiks surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą.
Demokratai didžiąja dalimi remia Iždo sekretorės Janet Yellen pastangas pertvarkyti tarptautinius mokesčius, bet partijų lyderiai nori garantijų dėl kitų valstybių įsipareigojimų, prieš prašydami narius balsuoti dėl kontroversiškų minimalių mokesčių.
„Aš nenoriu, kad EBPO sureaguotų į tai, ką mes darome, bet nedarome visi kartu, sutartinai, – sakė Richardas Nealas, demokratas, pirmininkaujantis Atstovų Rūmų Būdų ir Priemonių komitetui. – Vėliau staiga liksime su norma, kurią vėliau jie galbūt sumažins.“
„Didesni JAV mokesčių tarifai, įvedami anksčiau nei kitų šalių, kelia riziką, kad kiti gali nepasekti jų pavyzdžiu, – trečiadienį J. Yellen sakė Mike‘as Crapo‘as, aukšto rango respublikonų pareigūnas iš Senato finansų komiteto. – Kongresas turi gerai išsinagrinėti jūsų pasiūlymus ir juos suprasti.“
