Regionui traukiantis iš beprecedentės ekonominės krizės, kuri ypač skaudžiai kirto jaunimui, įvairių bankų, nuo „Credit Suisse Group AG“ iki „TS Lombard“, ekonomistai vis tvirčiau kalba apie tai, kad vadinamieji randai bus ne tokie gilūs, kaip po 2008-2009 metų finansinės krizės.
Pernai lapkritį Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atvirai perspėjo dėl ilgalaikio situacijos darbo rinkoje pablogėjimo rizikų, o praėjusį ketvirtadienį ji pareiškė, kad „mes vis dar esame sunerimę“. Tačiau ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Laneas gegužę sakė, kad yra pagrindo nusiteikti optimistiškai ir tikėti, kad randai nebus tokie gilūs, kaip kad buvo po 2008-ųjų.
Jeigu jo prognozės pasiteisins, padėtis neturėtų skirtis nuo situacijos kitose šalyse, nuo Australijos iki JAV, kurios ryžtingai atveria veiklas po karantinų. Regionui, kurį kamuoja didelis struktūrinis nedarbas ir kurio padėtis darbo rinkoje krizės pradžioje buvo daug prastesnė nei kitose didžiausiose ekonomikose, tai būtų daug vilčių teikiantis proveržis.
„Mes pradėsime šį atsigavimo procesą su daug mažesniu nedarbo lygiu nei paprastai po recesijos, – sakė „Credit Suisse“ ekonomistas Neville‘as Hillas. – Randų, kurie susilpnintų atsigavimą, faktiškai nelabai likę.“
Tiek ECB, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tiek Europos Komisija (EK) padidino ekonomikos augimo prognozes, o gerėjantys duomenys, nuo vartotojų nuotaikų iki įmonių užimtumo prognozių ir investicijų, taip pat leidžia manyti, kad karantinų sukeltos žaizdos nėra tokios gilios, kokios galėjo būti.
Krizės padariniai bankininkystės sektoriui, dėl kurių labai nerimauta, nebuvo tokie sunkūs, o Bendrijos 8 proc. nedarbo lygis yra daug mažesnis, nei pernai birželį prognozavo EBPO (12 proc.) dvigubos bangos scenarijaus atveju. Prognozes palaiko šimtų milijardų eurų susikaupusios santaupos, kurios turėtų būti leidžiamos.
Esama prieštaringų duomenų dėl ilgalaikio samdos bumo Jungtinėse Valstijose, bet Volstrito darbuotojų grįžimas į biurus rodo, kad ikikrizinė veikla atsinaujina. Tuo tarpu Australijoje, beveik visiškai atsikračiusioje COVID-19, didžiąja dalimi pandemijos sukeltas nedarbas mažėja.
„Aš šiek tiek labiau nerimauju dėl randų Europoje nei Jungtinėse Valstijose“, – sakė „TS Lombard“ ekonomistas Dario Perkinsas iš Londono. Vis dėlto „ši krizė paliks mažiau randų nei 2008-ųjų krizė. Tai gana akivaizdu, bent jau tol, kol turėsime vakcinų“, sakė ekonomistas.
Anot Ph. Lane'o, pagrindinis skirtumas yra tas, kad ši krizė tiesiog nesitęs taip ilgai. „Traumos gali būti ribotos, nes recesija bus trumpesnė, – sakė jis laikraščiui „Le Monde“, pridurdamas, kad vis dar yra „nerimą keliančių aspektų“.
Anot Prancūzijos centrinio banko valdytojo Francois Villeroy de Galhau, dalis verslovių vis tiek bankrutuos, nors susirūpinimas dėl bankrotų bangos, ko gero, yra išpūstas.
Oro linijų ir viešbučių atsigavimas neabejotinai bus lėtesnis nei kitų sektorių, o įsitvirtinusios darbo iš namų tendencijos galimai visam laikui sumažins tam tikrų prekių bei paslaugų paklausą.
Vis dėlto nuostolių poveikis platesnėje darbo rinkoje gali būti palyginti nedidelis, mano „ING Diba AG“ ekonomistas Carstenas Brzeskis. Laisvalaikio ir viešbučių verslovės paprastai yra „labai mažos“, sakė jis. „Todėl poveikis nedarbui nebus toks didelis kaip per kitas krizes.“
Net ir kai kurios didesnės įmonės nusiteikusios optimistiškai. Nors „Deutsche Lufthansa AG“ tikisi pasiūlyti 2021 metais tik 40 proc. savo ikipandeminių pajėgumų, bendrovės vadovas balandžio pabaigoje primygtinai tvirtino, kad „mažos ir vidutinio dydžio įmonės, kurioms bus būtinos tos teigiamos įmonių kelionių patirtys, kad išlaikytų savo klientus, savo tiekėjus, sudaro didesnę dalį mūsų įmonių klientų, nei kitiems atrodo.“
Žinoma, kai kurie dalykai pasikeis visiems laikams. Nedarbas vėl gali išaugti, žmonėms grįžtant į darbo rinką, o užsitęsęs neveiklumas gali sumažinti jų galimybes įsidarbinti. Fizinių kontaktų ribojimai gali išlikti, neatmetama ir dar vieno viruso protrūkio galimybė. Ištisu mėnesius trukęs mokyklų uždarymas turės ilgalaikį poveikį, o sunkus startas darbo rinkoje, su kuriuo susiduria jaunimas, gali atsiliepti vėliau jų uždirbamoms pajamoms.
Ar pagrindas optimizmui bus ilgalaikis, gali priklausyti nuo to, kiek ilgai galios pinigų ir fiskalinė parama. Pirmadienį publikuotame interviu Ch. Lagarde dar kartą pakartojo, kad ECB skatinimo priemonės turi būti tęsiamos, norint „įtvirtinti“ atsigavimą.
„Juk neatimate ramentų iš paciento, jeigu ir kol nesustiprės pakankamai jo raumenys, kad jis vėl galėtų vaikščioti savo kojomis, – kalbėjo ji leidiniui „Politico“ – Tas pats tinka ir ekonomikai.“
O praėjusią savaitę Ch. Lagarde dar kartą paragino vyriausybes neatšaukti paramos per anksti, kitaip jos rizikuoja „sustiprinti ilgalaikius trauminius padarinius“. Ji taip pat pabrėžė Europos Sąjungos atsigavimo fondo vaidmenį sušvelninant smūgį.
„Tam tikru momentu parama bus atšaukta – tai gali sukelti tam tikrų sukrėtimų ir netikrumo, ypač namų ūkiams, – sakė „ABN Amro“ ekonomistė Alina Schuiling. – Mes visi tikimės, kad kai viskas atsivers, žmonės galės grįžti į darbus, tarsi nieko nebūtų įvykę. Bet taip, kaip buvo, greičiausiai nebebus.“
