Jauni įstaigų tarnautojai jaučiasi patekę tarp kūjo ir priekalo – jie vis labiau nerimauja, jog jų karjera gali imti strigti, jeigu jie negrįš dirbti į biurus. Ir tai skatina daugelį jų vieniems iš pirmųjų grįžti prie savo darbo stalo biure.
Tuo metu, kai patyrę darbuotojai dažnai kuria profesinius tinklus ir specialius darbui skirtus biurus namuose, jaunesnis personalas tvirtina, kad pandemija verčia juos jaustis mažiau informuotus ir atkerta nuo komandos. Dabar jie vis labiau nerimauja dėl prarandamų galimybių siekti karjeros, kokias turėjo vyresnieji kolegos ir kurios jiems atrodė savaime suprantamos.
Daugiau nei pusė 21-30 metų amžiaus darbuotojų pabrėžė, kad yra labai svarbu vėl turėti galimybę susitikti ir tiesiogiai dirbti su kolegomis, rodo „Sharp Corp.“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 6 000 respondentų ir su kurios rezultatais buvo supažindinta naujienų agentūra „Bloomberg“. Beveik 60 proc. apklaustųjų teigė, kad galimybė dirbti modernioje kolegialioje biuro aplinkoje per pastaruosius metus jiems tapo daug svarbesnė.
Nors dauguma jaunesnių nei 30-ies darbuotojų sako, kad nuotolinis darbas paskatino juos būti našesnius, daugiau nei pusė apklausos respondentų Europoje – nuo 18 iki 45-erių metų amžiaus – pripažįsta, kad mąstydami apie ilgalaikes savo būsimo darbo perspektyvas, jie ima nerimauti dėl mokymo ir karjeros galimybių.
28-erių metų Sophia McCully, dirbanti viešosios politikos tyrimų organizacijoje, dirba iš namų nuo pat tada, kai pradėjo eiti dabartines pareigas. Jos manymu, priverstinė izoliacija turėjo didelės įtakos jos profesiniam tobulėjimui.
„Mano nuomone, yra daug sudėtingiau pažinti ir suvokti visus struktūros ryšius bei pačią sistemą“, – sakė S. Mc Cully. Pradėjus eiti naujas pareigas virtualioje erdvėje, „daug sunkiau save pateikti“, bent jau iš pradžių.
Vis dėlto, nors jauni darbuotojai galbūt ir ištroškę asmeninių kontaktų, jie ir dabar gana skeptiškai vertina galimybes grįžti prie ikikovidinio „status kvo“. Jie veikiau ieško prasmingos ir tikslingos veiklos biuro darbo aplinkoje, kartu išsaugant teisę dirbti per nuotolį. Pasak S. MCully, darbas iš namų leido jai leisti laiką su mažamečiu vaiku ir tuo pačiu metu išlaikyti profesinį produktyvumą, ir ji norėtų, kad tokia galimybė išliktų.
Iš tiesų, daugiau nei 60 proc. 18-40 metų amžiaus darbuotojų, kurie visą savo suaugusio žmogaus gyvenimą nugyveno technocentrinėje aplinkoje, pirmenybę teikia tam tikram hibridiniam susitarimui, rodo darbo vietų technologijų tiekėjos „Citrix“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 2 000 žmonių iš viso pasaulio.
Ateities biurai vertinami kaip „bendradarbiavimo, inovacijų ir ryšių centrai“, o personalas laikosi nuomonės, kad nuotolinio darbo galimybė – ne tik iš namų – išlieka labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gerovė, rodo „Citrix“ atlikta apklausa. Beveik pusė tūkstantmečio ir Z kartoms priklausančių darbuotojų sako, kad neturėdami tokios galimybės jie gali net mesti darbą, neseniai skelbė „Bloomberg“.
„Mano supratimu, biuras yra labai svarbus. Svarbiausias klausimas – kodėl, kokiu tikslu? – sakė Mcihaelas Smetsas, Oksfordo verslo mokyklos „Saïd Business School“ valdymo katedros profesorius. – Jeigu manysime, kad į biurus einama žinių, mums juose nereikalingi visi, tik tie, kurie nori mokytis, ir taip pat tie, iš kurių jie nori mokytis tuo pat metu biure.“
Įmonių vadovai, norėdami išlaviruoti per šią teritoriją, susiduria su rimtu iššūkiu: kaip sukurti ateities – kuri atrodo jau čia pat – darbo vietą. Nors Volstrito bankai, tarp jų, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „JPMorgan Chase & Co.“ rengia planus vėl užpildyti savo biurus, kitos įvairių sektorių bendrovės eksperimentuoja priimdamos hibridinius sprendimus, kurie, kaip jie tikisi, pasiūlys personalui lankstumo, kurio daugelis pageidauja.
Kai kurios bendrovės pertvarko biurus, kitos susitelkia ties skaitmeninės infrastruktūros modernizavimu. Dalis įmonių, pavyzdžiui, „Apple“ nurodo personalui atvykti tam tikromis dienomis, dėl tokio sprendimo technologijų milžinė susilaukė nemažai kritikos iš darbuotojų.
Vos saujelė įmonių tvirtina visiškai išsprendusios šį galvosūkį, ir vis dėlto anksti karjeros aukštumų pasiekusiems profesionalams gresia prarasti daugiausia, jeigu, atsivėrus biurams, būtų nuspręsta sustiprinti verslo potencialą susitelkiant į vartotojų „atjungimą“ ir „dirbtinio intelekto aruodus“, sakė M. Smetsas.
„Socializacija į organizacijos organizacinę kultūrą, ryšių užmezgimą, į verslo subtilybių suvokimą – kitais žodžiais, nerašytas taisykles, – yra būtent ta sritis, kur kartu leidžiamas laikas yra taip pat labai labai svarbus. Norint kurti ir pajausti organizacijos kultūrą, jauniems žmonėms tai ypač svarbu“, – sakė jis.
Specifinės personalo grupės – ypač jaunos šeimos arba darbuotojai, turintys prižiūrėti išlaikomus asmenis, kurie dažniau nori dirbti iš namų, – susiduria su didesne rizika, jeigu jie išstumiami iš organizacinės kultūros, sakė M. Smetsas. Tai gali stabdyti ar sugriauti pažangą, pasiektą kovojant su lyčių, rasių ir kitomis nelygybėmis.
Organizacijoms daugiau dėmesio skiriant tokiems iššūkiams, jos turi labiau disciplinuotai siekti, kad visam personalui būtų prieinama informacija ir galimybės, kad nepagilėtų senos nelygybių problemos ar neatsirastų naujų, sakė M. Smetsas.
Helena Jamieson, žmogiškųjų išteklių konsultacinės įmonės „Jaluch“ direktorė, daugiau nei dešimtmetį dirbanti prie hibridinių sprendimų, sako, kad jauni darbuotojai, kurie gali vis dar norėti daugiausia laiko dirbti iš namų, „nesupranta, ką jie gali prarasti“ ilgalaikės karjeros plėtros prasme.
H. Jamieson pasisako už vadinamąsias specialias „bendradarbiavimo dienas“ ir siūlo, kad naujai pasamdyti ir jauni darbuotojai galėtų dirbti didžiąją laiko dalį iš biurų pirmuosius šešis mėnesius, prieš leidžiant jiems pasirinkti darbo iš namų galimybę. Pasak H. Jamieson, taip būtų siekiama atidėti į šalį asmeninius prioritetus ir susikoncentruoti į pastangas subalansuoti verslo poreikius pasitelkiant personalo įtraukimo ir išsaugojimo strategiją. „Nes, atvirai kalbant, jeigu bendrovės neglobos jaunų žmonių, jie juos praras.
