500 turtingiausių pasaulio asmenų turtas dabar siekia 8,4 trln. JAV dolerių, išaugęs daugiau nei 40 proc. per pusantrų metų nuo tada, kai pasaulį ėmė siaubti pandemija. O technologijų korporacijos, daugiausia laimėjusios iš šios sumaišties ir susikrovusios daugelį šių turtų, moka mažesnius mokesčius nei maisto parduotuvių pardavėjai, o superturtingi jų įkūrėjai gali pasinaudoti teisinėmis spragomis ir perduoti milžiniškus pelnus savo įpėdiniams faktiškai nė nemokėdami mokesčių.
Dabar grupelė veikėjų, pakankamai įtakingų, kad mestų iššūkį pranašumą įgijusiems technologijų milžinams, ruošiasi imtis veiksmų. Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai, įskaitant Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną ir Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną, šį savaitgalį susitinka pietvakarinėje Anglijoje, kur, kaip tikimasi, užkamšys skyles prakiurusioje pasaulinėje mokesčių sistemoje.
Nors pokyčiams, prieš tampant tikrove, dar turės pritarti didesnė grupė šalių, įskaitant Kiniją, G7 susitarimas žymi istorinį lūžio tašką po daug dešimtmečių galiojusios tarptautinių korporacijų apmokestinimo praktikos.
„Tarptautinėms korporacijoms ir turtingiausiems žmonėms labai paprasta išvengti mokesčių. Iš to, kas dabar vyksta G7 kontekste, matome, kad atėjo metas politikams susigrąžinti galią, – sakė Philippe‘as Martinas, buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas, šiuo metu vadovaujantis „Conseil d’Analyse Economique“. – Atsiveria galimybių langelis, esminis posūkis, kai jie supranta, kad jiems reikalingi mokestiniai įgaliojimai ir kad jiems reikia išleisti daugiau.“
Toks susitarimas paremtų paties Joe Bideno planus didinti mokesčius korporacijoms ir turtuoliams keliant tarifus, reikalaujant iš paveldėtojų mokėti daugiau ir sulyginant investuotojų bei darbuotojų mokamus mokesčius.
Tokie pasiūlymai – tai dalis atnaujintų į turtinguosius nutaikytų pasaulinių iniciatyvų daugelyje šalių nuo Buenos Airių iki Stokholmo ir Vašingtono, įskaitant naujus kapitalo prieaugio mokesčius, paveldėjimo apmokestinimą, taip pat rinkliavą už turtą, kurio augimas įgavo pagreitį nuo tada, kai COVID-19 pandemija drastiškai prakiurdino vyriausybinių fiskalinius biudžetus viso pasaulio mastu.
JAV Iždo sekretorė Janet Yellen suformulavo G-7 susitarimą kaip būdą vyriausybėms apsaugoti savo nacionalinį suverenumą nustatant mokesčių politiką.
„Pernelyg ilgai įmonių pelno mokesčių tarifų struktūroje vyravo vadinamosios „nuolaidų lenktynės“, – kalbėjo J. Yellen po G-7 finansų ministrų posėdžio, vykusio praėjusią savaitę Londone, prieš šį savaitgalį numatytą viršūnių susitikimą.
„Amazon“ ir kai kurios kitos technologijų bendrovės pritarė susitarimui, tikėdamos, kad pasaulinė tvarka bus geriau kontroliuojama nei brangios alternatyvos, kurias pasirinko atskiros kitos valstybės. J. Bezosas taip pat pasisakė už didesnius įmonių pelno mokesčius infrastruktūrai finansuoti.
Didesnių mokesčių šalininkai teigia, kad tokios priemonės yra būtinos, norint užkirsti kelią stiprėjančiam populizmui, ir net dėl į ilgalaikę perspektyvą orientuoto kapitalizmo.
„Geriausiai matomi ir garsiausi nugalėtojai globalizacijos procese yra būtent šios didžiosios tarptautinės korporacijos, kurių faktiniai mokesčių tarifai smarkiai smuko, – sakė Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Gabrielis Zuchmanas, kuris nagrinėja turto ir nelygybės dinamiką. – Tai gali tik paskatinti dar didesnį tokios globalizacijos formos atmetimą.“
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF), gerai žinomas iš savo kasmetinių tarptautinių konferencijų Davose, Šveicarijoje, apjungiančių pačius turtingiausius ir įtakingiausius, kiek anksčiau birželį išplatino išsamią ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad „apmokestinimo sistemos turi būti iš esmės pertvarkytos, norint apmokestinti kapitalą ir tarptautines korporacijas.“
Vyriausybėms reikalingos pajamos, ir „progresiniai mokesčiai bus svarbus mechanizmas, siekiant kompensuoti jau dabar vykstantį netolygų atsigavimą“, – teigiama ataskaitoje.
Vis dėlto išlieka daugybė tų, kurie gina žemus mokesčius.
Konservatoriškų pažiūrų ekonomistai, tokie kaip Douglasas Holtz-Eakinas, politikos instituto „American Action Forum“ prezidentas, tvirtina, kad didesnis turtingųjų ir korporacijų apmokestinimas pakenks ekonomikai.
„Smarkesnis kapitalo apmokestinimas didina galimybę, kad produktyvumo augimas sulėtės“, – sakė D. Holtz-Eakinas, anksčiau ėjęs prezidento George W. Busho patarėjo pareigas.
Tačiau toks požiūris praranda pozicijas augant pasipiktinimui dėl to, kokių priemonių griebiasi labai pelningos korporacijos, kad susimažintų savo mokesčius.
„Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Netflix“, „Google“ ir „Microsoft“ 2010-2019 m. laikotarpiu iš viso išvengė apie 100 mlrd. dolerių mokesčių JAV, rodo ekspertų grupės „Fair Tax Mark“ normatyvinių dokumentų analizė.
Daugelis iš šių neapmokestinamų pelnų buvo perkelta į vadinamuosius mokesčių rojus, tokius kaip Bermudai, Airija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
„Amazon“ 2020 metais mokėjo faktinį 11,8 proc. įmonių pajamų mokestį, rodo „Bloomberg Economics“ analizė, ir vargu ar ji galėtų būti laikoma išsišokėle tarp itin sėkmingų technologijų bendrovių. „Facebook“, kurią įkūrė penktas turtingiausias žmogus pasaulyje, Markas Zuckerbergas, pernai mokėjo 12,2 proc. mokestį.
Paprašytas pakomentuoti šį straipsnį, „Amazon“ atstovas spaudai parodė kai kuriuos ankstesnius įmonės pasisakymus apie savo mokestines sąskaitas, tarp jų, iš dalies, ir į žemiau cituojamą:
„Amazon“ mokesčiai, kurie yra viešai skelbiami, atspindi mūsų nuolatines investicijas, darbuotojų atlyginimus ir šiuo metu galiojančius JAV mokestinius įstatymus.“
„Amazon“, kaip technologijų bendrovė ir kartu mažmenininkė, turinti plataus masto fizinę infrastruktūrą, gali naudotis ilgalaikėmis mokesčių lengvatomis skolos instrumentais paremtoms kompensacijoms, pastatams, moksliniams tyrimams ir plėtrai. J. Bezosas propaguoja pelno reinvestavimo į bendrovę strategiją, kuria siekiama išlaikyti žemas apmokestinamas pajamas, kartu išsaugant dideles mokestines lengvatas.
2017 ir 2018 metais „Amazon“ visiškai išvengė federalinių pajamų mokesčių, sumaniai naudodamasi mokesčių kodeksu. Nuo tada bendrovei tenka mokėti tam tikrą pajamų mokestį JAV Iždo departamento mokesčių tarnybai IRS, bet jis daug mažesnis už 21 proc. bazinį lygį, kuris buvo nustatytas vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui.
Milijardieriai, technologijų bendrovių įkūrėjai, asmeniškai dažnai moka net mažiau nei jų korporacijos.
Pavyzdžiui, J. Bezosas, 2020 metais tapo 77 mlrd. dolerių turtingesnis, rodo „Bloomberg Billionaires Index“ duomenys. Tačiau Jungtinėse Valstijose pelnas iš akcijų apmokestinamas tik tada, kai jos parduodamos, ir daug mažesniais tarifais nei moka gerai uždirbantys darbuotojai, o tai reiškia, kad J. Bezosas pernai JAV Iždo departamentui buvo skolingas daugiausia kelis milijardus dolerių mokesčių.
„Turtingiausi šios šalies žmonės, kurie smarkiai pasipelnė per pandemiją, nemoka tos dalies, kurią jiems priklauso mokėti“, – pareiškė Senato finansų komiteto pirmininkas Ronas Wydenas po to, kai antradienį „ProPublica“ pranešė, kad keletas pasaulio milijardierių, tarp jų, ir J. Bezosas, keletą metų nemokėjo jokių federalinių pajamų mokesčių.
Žiniasklaidos organizacija pranešė gavusi konfidencialių mokestinių dokumentų, susijusių su tūkstančiais turtingiausių amerikiečių, įskaitant ir Warreną Buffettą ir Michaelą Bloombergą, „Bloomberg LP“, pagrindinės „Bloomberg News“ bendrovės, savininką. „Bloomberg“ ir kiti tvirtino „ProPublica“, jog jie sumokėjo jiems priklausančius mokesčius.
Kad nebeliktų pranašumų JAV mokesčių kodekse, kuriais naudojasi ultraturtingieji, J. Bidenas pasiūlė apmokestinti paveldėtą turtą, kuris šiuo metu išvengia apmokestinimo, ir padidinti investicinėms pajamoms taikomą aukščiausią tarifą, kad gerai uždirbantys darbuotojai ir investuotojai mokėtų tiek pat.
Tarptautiniu mastu administracija siekia išreikalauti minimalų bent 15 proc. mokestį pelningiausioms pasaulinėms bendrovėms – tokį susitarimą tikimasi pasiekti per šį savaitgalį vyksiantį G7 šalių viršūnių susitikimą.
G7 susitarimas gali pakeisti kitas tarptautinių bendrovių apmokestinimo taisykles, taip tikintis užkirsti pastangas perkelti pelną į šalis, kur taikomi mažesni mokesčių tarifai. J. Bidenas taip pat palaiko siūlymus padidinti JAV įmonių pajamų mokestį iki 28 proc., taip iš dalies atšaukiant D. Trumpo mokesčių reformas.
Technologijų bendrovėms faktinis mokesčių tarifas gali šoktelėti, jeigu pasaulinis susitarimas dėl apmokestinimo bus pasiektas, rodo „Morgan Stanley“ atliktas tyrimas.„Facebook“ ir bendrovės „Alphabet“ valdomai „Google“ gali tekti mokėti po 28 proc. už visame pasaulyje uždirbamą pelną, kai tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančias taisykles, jos turi mokėti atitinkamai 18 ir 17 procentų, nustatė ataskaitos autoriai.
Ir nors daug kalbama apie turtuolių apmokestinimą, J. Bideno pasiūlymai, ir tarptautinis susitarimas dėl apmokestinimo, gali susidurti su rimtomis kliūtimis, prieš juos galutinai patvirtinant. Tuo metu, kai dalis jo kolegų demokratų, kurie nedidele persvara kontroliuoja JAV Kongresą, reikalauja radikalesnių nekilnojamojo turto ir turto mokesčių reformų, kiti dvejoja.
Kitas žingsnis pasaulinėse derybose dėl mokesčių, kurias prieš kelerius metus pradėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir į kurias įsitraukė apie 140 šalių, yra pasiekti susitarimą tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės šalių. G20 finansų ministrai planuoja susitikti šių metų liepą Venecijoje.
Vienas iš kliuvinių pasiekti susitarimą iki metų pabaigos yra Kinija, kuri gali reikalauti atleidimo nuo minimalaus mokesčio.
Vis dėlto yra vilčių, kad bendromis pasaulio pastangomis „bus padėtas taškas šiai beprotybei“, sakė Pascalis Saint-Adamsas, EBPO mokesčių politikos centro direktorius. „Spragų, leidžiančių išsisukti nuo mokesčių, buvo visur, ir niekam tai nerūpėjo. Tai kenkia pačiam kapitalizmo tikslui ir laisvosios rinkos ekonomikai“, – teigė EBPO atstovas.
