Beveik 60 proc. bendrovių planuoja plėsti savo operacijas Kinijoje 2021 metas, daugiau nei praėjusiais metais – 51 proc., rodo metinė Europos prekybos rūmų apklausa, kurios rezultatai publikuoti antradienį. Maždaug pusė iš 585 respondentų teigė, kad pelno marža Kinijoje didesnė už jų pasaulinį vidurkį, prieš metus taip teigusiųjų buvo tik 38 procentai.
„Kinijos rinkos sugebėjimas greitai atsitiesti suteikė prieglobstį Europos įmonėms per COVID-19 pandemijos audrą“, – teigiama apklausos ataskaitoje. Greitas viruso suvaldymas ir sėkmingas ankstyvas savo ekonomikos atvėrimas praėjusiais metais leido Kinijai tapti pagrindiniu pasaulinio augimo varikliu 2020 metais, metančiu gelbėjimo lyną virtinei Europos bendrovių, nuo Prancūzijos prabangos prekių milžinės „LVMH SE“ iki Vokietijos automobilių gamintojos BMW AG.
Iš viso 73 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pranešė apie pernai uždirbtą pelną, 14 proc. teigė dirbę be nuostolių. Maždaug toks pat lygis buvo fiksuotas ir ankstesniais metais, ir tai rodo, kaip greitai, nepaisant pandemijos, atsigavo vidaus rinka. Apie 68 proc. respondentų optimistiškai vertino dvejų artimiausių metų verslo perspektyvas savo sektoriuje; palyginimui, pernai tokių respondentų buvo 48 proc.
Didėjantis susirūpinimas
Verslovės plečiasi į Kiniją taip pat norėdamos labiau atskirti savo operacijas šalyje nuo likusio pasaulio, kad galėtų išvengti trikdžių tiekimo grandinėse, kylančių dėl geopolitinės įtampos, teigiama Rūmų ataskaitoje.
Anot Rūmų, ketvirtadalis apklaustų bendrovių, nukreipia savo tiekimo grandines „į šalies vidų“, keldamos gamybos linijas į Kiniją ar pereidamos prie vietinės produkcijos tiekėjų. Tik 9 proc. įmonių pripažino svarstančios planus iškelti dabartines ar planuojamas investicijas, – kaip niekad žemas rodiklis.
„Svarbiausias dalykas – vystyti tiekimo grandinę čia kiek įmanoma plačiau, ir kiek įmanoma toliau, norint užtikrinti visa, ko reikia čionykštei rinkai“, – sakė Charlotte Roule, Rūmų valdybos narė.
Bendrovės susiduria su rizika, kad santykiai tarp Kinijos ir kitų ekonomikų gali nutrūkti, nes daugelis yra priklausomos nuo svarbiausių komponentų ar produktų importo, kurį gali sutrikdyti kitų valstybių ribojimai ar draudimai. Trečdalis įmonių teigia, kad tiesiog nėra perspektyvių alternatyvų kai kuriai įrangai ar komponentams, kuriuos jos importuoja iš užsienio į Kiniją, ir kad dėl to jos susiduria su gamybos trikdymų rizikomis. Dar 40 proc. įmonių teigia, kad bet kokia alternatyva būtų arba brangesnė, arba žemesnės kokybės.
Europos įmonių politinės sąlygos Kinijoje daug sudėtingesnės nei 2021 metais, atsižvelgus į kovą vykusius vartotojų boikotus prieš tokias bendroves kaip „Hennes & Mauritz AB“, taip pat į Briuselio bei Kinijos viena kitai taikomas atsakomąsias sankcijas po to, kai Kinija buvo apkaltinta žmogaus teisių pažeidimais uigūrų atžvilgiu Sindziango regione. Net iki tol daugiau nei 40 proc. respondentų vasario mėnesio apklausoje išsakė nuomonę, jog verslo aplinka Kinijoje praėjusiais metais tapusi labiau politizuota.
Nerimas dėl technologijų
Europos bendrovės ir toliau susiduria su priverstiniu technologijų perkėlimu, net jeigu tai draudžiama pagal pernai Kinijos priimtą Užsienio investicijų įstatymą. Šešiolika procentų respondentų teigė esą priversti perkelti technologijas, kad išlaikytų prieigą prie rinkos, apklaustųjų dalis šiuo klausimu nepakito palyginus su prieš metus atlikta apklausa.
Respondentai taip pat nerimauja, kad Kinijos primygtinis savarankiškumo technologijų sferoje reikalavimas pakenks bendrovėms, nes padidės atitikties sąnaudos, o kinų vartotojai gali tapti reiklesni užsienio paslaugų teikėjams ar net pereiti prie vietos tiekėjų, teigiama ataskaitoje.
