Jungtinių Tautų pasaulio maisto kainų matuoklis gegužę pakilo dvyliktą kartą iš eilės – tai ilgiausias augimo ruožas per dešimtmetį. Gresiantis pavojus gali paspartinti platesnę infliaciją, o tai apsunkintų centrinių bankų pastangas stimuliuoti ekonomiką.
Pietų Amerikos sausros džiovina kukurūzų ir sojų pupelių, kavos ir cukraus pasėlius. Rekordiniai Kinijos pirkimai dar pablogina grūdų pasiūlos trūkumą ir padidina išlaidas viso pasaulio gyvulių augintojams. Kepimo aliejai taip pat pabrango išaugus biokuro paklausai. Maisto kainų šuolis atgaivino prisiminimus apie 2008 ir 2011 metus, kai dėl pabrangusio maisto daugiau nei trisdešimtyje šalių kilo riaušės.
„Mes turime labai mažai erdvės bet kokiam produkcijos sukrėtimui. Turime labai mažai erdvės netikėtam paklausos šuoliui bet kurioje šalyje, – telefonu sakė JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyresnysis ekonomistas Abdolreza Abbassianas. – Bet kuris iš šių dalykų gali pakelti kainas dar aukščiau ir tada jau galėsime pradėti nerimauti.“
Ilgalaikis būtiniausių prekių brangimas vilnija per parduotuvių lentynas, o tokios šalys, kaip Kenija ir Meksika, praneša apie didesnes išlaidas maisto produktams. Skausmas gali būti ypatingai išreikštas kai kuriose skurdžiausiose, nuo importo priklausančiose šalyse, kurių perkamoji galia ir socialinės apsaugos tinklai riboti ir, negana to, kurioms vis dar tenka kovoti su nesibaigiančia pandemija.
JT indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m. rugsėjo, o praėjusį mėnesį pakilo beveik 5 proc. Visi penki indekso komponentai per mėnesį padidėjo, o augimą daugiausia lėmė augalinis aliejus, grūdai ir cukrus. „Bloomberg Agriculture Spot Index“, matuojantis grūdų, cukraus ir kavos kainas, per pastaruosius metus pakilo 70 proc.
Pasaulio bado problema jau pasiekė aukščiausią lygį per kelerius metus, nes pandemija dar labiau padidino maisto nelygybę, kurią atnešė ekstremalūs orai ir politiniai konfliktai.
Prieš dešimtmetį buvo ir kitų elementų, kurie paskatino maisto kainų augimą. Pavyzdžiui, naftos kainos buvo priartėjusios prie 150 dolerių už barelį – dvigubai daugiau už dabartinį lygį, be to, pagrindiniai grūdų pardavėjai vienas po kito apribojo prekybą. Tuo tarpu ryžių, vieno iš pagrindinių pasaulio maisto produktų, kaina, palyginus su kitų žemės ūkio produktų kainų kilimu, išliko palyginti nedidelė.
Praėjusių metų augimą pakurstė Kinijos „neprognozuotai didžiuliai“ užsienio grūdų pirkimai, ir kitą sezoną pasaulinės atsargos gali būti gana žemos, sakė A. Abbassianas. Vasaros orai Šiaurės pusrutulyje bus kritiški įvertinant, ar JAV ir Europos derlius pajėgs kompensuoti pasėlių trūkumą svetur.
„Mes dar nesame tokioje situacijoje, kokioje buvome 2008–2010 metais, kai atsargos buvo tikrai mažos ir vyko daug dalykų, – pažymėjo A. Abbassianas. – Tačiau esame ties riba. Tai tokia riba, kurią per ateinančias savaites reikia labai atidžiai stebėti, nes orai mus išgelbės arba sukels tikrai didelių problemų.“
