Praėjus dienai po pranešimų apie 4,8 proc. padidėjusias vartotojų kainas per gegužę, sparčiausią augimą per dešimtmetį, naujieną pasigavo pagrindiniai šalies laikraščiai. Pagrindinis finansinių naujienų dienraštis „Rzeczpospolita“ pasirodė su antrašte „Už augimą sumokėsime infliacija“, o opozicijai palankus „Gazeta Wyborcza“ klausė: „Kodėl taip brangu?
Trečiadienį, kalbėdamas per valstybinį radiją, vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sulaukė neįprastai aštraus klausimo: kodėl centrinis bankas nesiėmė ryžtingesnių priemonių, kad apsaugotų lenkų santaupas. Jis bandė nuraminti klausytojus, pareikšdamas, kad, nors ir padidėjusi, infliacija išlieka kontroliuojama ir atlyginimai vis dar auga sparčiau nei kainos.
„Žinoma, Lenkijos nacionalinis bankas gali imtis tam tikrų antiinfliacinių priemonių“, bet žemos skolinimosi kainos krizės laikotarpiu vertinamos kaip „naudingos“, sakė P. Mulleris. „Svarbu tai, kad infliacija, vos tik jai atsirandant, išliktų trumpalaikiu reiškiniu“.
Privačioje aplinkoje politikos formuotojai vis labiau nerimauja, kad 5 proc. rodiklis nepakurstytų visuomenės suvokimo, esą kainos ir toliau kils, ir aukštesnės infliacijos prognozių, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė šaltiniai, susipažinę su centrinio banko ir vyriausybės pareigūnų nuomonėmis.
Rytų Europos šalis neturi ilgos lėto kainų augimo istorijos, ir nėra aišku, kiek tvirtai įsitvirtinusios infliacijos prognozės. Apie 1990 metus šalis išgyveno hiperinfliaciją, kai komunizmui žlugus buvo atleistos kainos. Vartotojų kainos dar prieš dvidešimt metų augo 10 proc. tempais.
Infliacija atsiduria dėmesio centre, artėjant Pinigų politikos tarybos posėdžiui, numatytam kitą trečiadienį. Centrinio banko valdytojas Adamas Glapinskis keletą mėnesių kartojo, jog spartesnis kainų augimas yra laikinas reiškinys, ir žadėjo išlaikyti palūkanų normas ties nuline riba iki 2022 metų pradžios, tuo tarpu keletas kitų politikos formuotojų reikalavo bent simboliškai jas pakelti, taip parodant, kad centrinis bankas budriai stebi infliaciją.
