Prancūzijos prekybos centrų grupė „Casino Guichard Perrachon SA“, Ispanijos „Distribuidora Internacional de Alimentacion SA“, Olandijos plastikinių sodo baldų gamintojas „Keter Group BV“, Vokietijos pakavimo įmonė „Kloeckner Pentaplast“ ir Prancūzijos laivybos milžinas „CMA CGM“ – tik keli aukšto pajamingumo korporaciniai skolininkai, pandemijos metu pagerinę savo skolų profilius.
„Kai kurios iš šių kompanijų pateko į skolų rinkas, pademonstravusios stiprius rezultatus, kitos – pardavusios turtą, – sako Benjaminas Sabahi, „Spread Research“ kreditų tyrimų vadovas. – Kyla klausimas, kas nutiks, kai pasibaigs pirminės rinkos „bulių“ tendencija, kurią stebėjome nuo pat pirmųjų naujienų apie vakcinų efektyvumą, ir kaip po „Covid-19“ atrodys normalūs rezultatai.“
Trykštančios likvidumu rinkos, ultražemos palūkanų normos ir optimistiškos perspektyvos po vakcinų programų paleidimo aukšto pajamingumo obligacijas pavertė patrauklia turto klase pelno ištroškusiems investuotojams, nebijantiems didesnės rizikos. Tačiau dabar, kai vyriausybės ir centriniai bankai pradeda švelninti nepaprastąją paramą, kuri kurstė 14 mėnesių trukusį pasaulinį skolų augimą, pigių pinigų era gali pasibaigti, keldama klausimą, ar didelės rizikos emitentai pandemijos metu nuveikė pakankamai, kad galėtų toliau ramiai gyventi.
Netgi tos kompanijos, kurios nejaučia skolų spaudimo, sėkmingai pasipelniusios iš įstrigusių namuose žmonių (pvz., „Netflix Inc.“, namų sporto įrangą gaminanti firma „Peloton Inc.“ ir „Delivery Hero SE“) turės parengti grįžimo į normalų gyvenimą strategijas. Sunkiai įsiskolinusiems iššūkis gali būti dar didesnis.
Imkime kad ir „Casino Guichard Perrachon“. Motininė „Casino“ prekybos centrų ir internetinio mažmenininko „Cdiscount“ kompanija, kuri pandemijos pradžioje buvo išsamiai restruktūrizuojama, pastebėjo maisto produktų ir internetinių pardavimų šuolį, kai užsidarė restoranai ir nebūtinųjų prekių parduotuvės.
Kompanija pardavė turtą ir sumažino skolas 1 milijardu eurų, be to, per pastaruosius šešis mėnesius du kartus kreipėsi į kredito rinkas skolų refinansavimui. Nepaisant to, „Casino“ gali ir nesuspėti prisitaikyti prie sugrįžtančio normalumo, todėl turto perleidimas bus kritinis žingsnis, sako Charlesas Allenas, „Bloomberg Intelligence“ vyresnysis analitikas.
Maisto prekių bumas
„Panašu, kad pandemijos metu „Casino“ iš maisto prekių uždirbo mažiau nei dauguma konkurentų, – teigia Ch. Allenas. – Jie taip pat atsiliko dėl to, kad neskyrė pakankamai dėmesio tokiems „varikliams“, kaip apsipirkimo internetu galimybės, kaip darė beveik visi kiti maisto pardavėjai.“ Bendrovė komentuoti atsisakė.
Kaip ir „Casino“, Ispanijos „DIA“ prasidėjus pandemijai taip pat buvo restruktūrizuojama. Atsargų kaupimo efektas pirmojo 2020 m. kovo mėnesio karantino dienomis ir didelė paklausa ištisus metus padidino pardavimus ir padėjo refinansuoti skolas. „DIA“ nebūtų galėjusi pasinaudoti paklausos augimu, jei praėjusiais metais nebūtų parengusi apyvartos plano, teigė bendrovės atstovė.
Gretinamieji pardavimai 2020 m. smarkiai išaugo, ir kompanijai pavyko sumažinti nuostolius 54 proc.
Vis dėlto „apginti savo vidaus rinkos dalį gali būti sunkiau, kai sugrįš įprasti apsipirkimo įpročiai“, – rašė „Bloomberg Intelligence“ analitikas Conroy’jus Gaynoras gegužės 13 d. pranešime. Kovo mėnesį pasibaigusį ketvirtį gretinamieji pardavimai nusmuko 0,4 proc.
„Keter Group“ – dar viena įmonė, kuriai pandemija išėjo į naudą. Įsiskolinęs plastikinių sodo baldų gamintojas pernai užregistravo išaugusias pajamas. Jo kredito reitingas buvo pakeltas iš trigubos C kategorijos, o terminuotos paskolos – 2020 m. balandį svyravusios ties maždaug 70 centų – dabar vėl artėja prie nominalios vertės.
„Keter“ generalinis direktorius Alejandro Pena teigė, kad kompanijos pardavimų augimas „padės mums augti ateityje“. Reitingų firmos „Moody’s“ analitikė Giuliana Cirrincione iš dalies su juo sutinka. Ji teigia, kad „Keter“ „ir toliau sėkmingai naudosis efektyvumo padidėjimu“ dėl priemonių, įgyvendintų dar prieš pandemiją, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo į elektroninę prekybą ir geresnę atsargų kontrolę. Vis dėlto ji perspėja, kad „Keter“ susidurs su iššūkiais, būdingais bendrovės verslo profiliui, tokiais kaip pajamų svyravimai dėl sąnaudų-išlaidų fliuktuacijų.
Vokietijos „Kloeckner Pentaplast“ pandemija taip pat atnešė pelno. Plastikinių farmacijos ir sveikatos produktų pakuočių paklausa ir mažesni žaliavų kaštai kai kuriais ketvirčiais padidino pajamas net 29 proc. Nors tiekimo kliūtys ir pakilusios žaliavų kainos pakenkė pirmojo ketvirčio rezultatams, „Kloeckner“ tikisi įvykdyti 6 proc. metinio uždarbio augimo rekomendacijas.
Kompanijai, kurios 2018 m. gruodžio mėnesio mokėjimų natūra kursas siekė 35 centus, o 2019 m. jie buvo keičiami su mažiausiai 40 proc. nuolaida, galiausiai pavyko apriboti išlaidas, vasario mėnesį refinansuojant skolą patrauklesnėmis kainomis.
„Refinansavimas stabilizavo kapitalo struktūrą, išsprendė artėjančius terminus, ir ateityje bendrovė turėtų sugebėti pasinaudoti paklausos atsigavimu“, – teigia Maria Maslovsky, vyresnioji „Moody’s“ analitikė.
Ateities stresas
Tuo tarpu Prancūzijos laivybos milžinas „CMA CGM“, kurio obligacijos 2019 m. antroje pusėje buvo parduodamos su nuolaida, spalio mėnesį refinansavo 525 milijonus eurų paskolų ir sumažino dalį susikaupusių skolų.
Trečioji pagal dydį konteinerių kompanija pasaulyje sėkmingai pasinaudojo internetinių pardavimų bumu, kuris padidino gabenimo tarifus. Kovo mėnesį „S&P“ pakėlė jos reitingą iki „BB-“, arba trimis žingsniais žemiau investicinio lygmens. Nors „CMA“ prekybos pakilimas išėjo į naudą, dar pamatysime, ar aukštesni laivybos tarifai išliks, sako B. Sabahi iš „Spread Research“.
Grįžimas į normalų gyvenimą atneš naujų iššūkių daugybei pandemijos laimėtojų. Klausimas, ar jie tam pasirengę?
„Sunku numatyti būsimą kredito stresą, – teigia Olivier de Larouzière, „BNP Paribas Asset Management“ pasaulinių fiksuotų pajamų vyriausiasis investicijų vadovas. – Investuotojai atsižvelgė į stipresnį augimą, todėl nežinia, kas dabar pralauš rinką. Kol nepamatėme, kaip įmonėms ir sektoriams seksis užfiksuoti augimą, šansų turi beveik visi.“
