Europos pareigūnai svarsto Joe Bideno administracijos pasiūlymą priversti kompanijas, kurių metinės pajamos siekia mažiausiai 20 milijardų dolerių, mokėti didesnius mokesčius tose šalyse, kuriose jos veikia, kartu nerimaudami, kad amerikiečių pasiūlymas apsiribos tik šimtu firmų, teigia žmonės, susipažinę su diskusijomis.

Derybininkai taip pat ginčijasi dėl kompanijų pelningumo slenksčio, nuo kurio būtų didinami mokesčiai – ypač dėl ribos, kuri priverstų susimokėti žemų maržų bendrovei „Amazon“, teigė šaltiniai.

Jau vien nustačius 20 milijardų dolerių pajamų ribą, būtų galima sugaudyti daugiau nei 500 biržoje kotiruojamų bendrovių, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys. Aukštas pelningumo lygis šį sąrašą susiaurintų, o ankstesnės EBPO plano versijos parodė, kad valstybės taip pat svarsto galimybę netaikyti apmokestinimo tam tikroms pramonės šakoms, įskaitant naftą ir finansines paslaugas.

Susitarti dėl didžiųjų kompanijų pajamų ir pelno parametrų bei nustatyti, kiek jų pelno reikėtų perskirstyti, yra būtina norint pasiekti platesnį mokesčių susitarimą, kuris apimtų ir pasaulinį minimalų įmonių pelno mokestį (JAV siūlymu – mažiausiai 15 proc.).

Remiantis praėjusį antradienį paskelbtomis naujai įsteigtos ES mokesčių observatorijos prognozėmis, toks pasiūlymas siektų daugiau nei 48 milijardus eurų (59 milijardus dolerių) mokesčių pajamų, jei būtų taikomas Europos Sąjungoje dar šiais metais, ir beveik 41 milijardą dolerių JAV.

Bideno administracija ragina siekti pasaulinio susitarimo dėl minimalaus mokesčio, kuris padėtų paremti JAV mokesčių pertvarką. Pertvarkos tikslas – per ateinantį dešimtmetį finansuoti 4 trilijonų dolerių ekonominių investicijų planą. Administracija ketina sugriežtinti JAV minimalaus mokesčio taisykles, įskaitant muitų padidinimą iki 21 proc.

Praėjusį trečiadienį JAV paskelbė, kad taikys (tačiau atidės iki 180 dienų) muitus, kuriais atsilygins už Jungtinės Karalystės, Italijos ir keturių kitų šalių interneto kompanijoms užkrautus muitus, suteikdama laiko platesnėms tarptautinėms deryboms.

Nors amerikiečiai su savo pasiūlymais nuo balandžio pradžios įkvėpė vilties kelerius metus vilkinamoms deryboms, užsitęsę nesutarimai atskleidžia, kaip sunku rasti bendrą kalbą tarp beveik 140 šalių, dalyvaujančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vedamose diskusijose.

Pareigūnai įspėja, kad Didžiojo septyneto finansų ministrai veikiausiai nesugebės susitarti dėl šių konkrečių klausimų ir greičiausiai praneš apie bendrą pažangą per ateinančius kelis mėnesius siekiant susitarimų Didžiojo dvidešimtuko grupėje ir EBPO.

„Manau, kad turėsime susitarimą ir tikiuosi, kad tai įvyks šiais metais“, – pirmadienį sakė kadenciją baigiantis EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria, išeinantis į pensiją po 15 metų prie grupės vairo.

Šias pastangas skatina valstybių susirūpinimas, kad dabartinės mokesčių taisyklės neatspindi skaitmeninių kompanijų veiklos, mat jos pasiekia klientus ir vartotojus skirtingose pasaulio šalyse be fizinio dalyvavimo, kuris tradiciškai buvo įmonių apmokestinimo standartas.

Vis daugiau šalių, tarp jų Prancūzija ir Indija, jaučiasi nepatenkintos EBPO tempu sprendžiant skaitmeninių kompanijų apmokestinimą ir kreipėsi į savo pačių institucijas, kad surinktų daugiau mokesčių iš technologijų gigantų. Tačiau šie skaitmeniniai mokesčiai buvo sutikti grasinimais dėl atsakomųjų veiksmų iš JAV pusės, valdant tiek Trumpo, tiek Bideno administracijai.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as paragino Didžiojo septyneto šalis „paremti plataus masto susitarimą dėl skaitmeninių mokesčių ir minimalaus mokesčio penktadienio susitikime Londone“, teigiama trečiadienio pranešime. „Tai bus svarbus žingsnis prieš Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Venecijoje liepos pradžioje. Sprendimas ranka pasiekiamas. Esame skolingi savo piliečiams.“

Vienas JAV iždo pareigūnas apibūdino Didžiojo septyneto pastangas kaip postūmį tarptautinėms mokesčių deryboms, kurios pasieks kulminaciją kitą mėnesį. JAV nėra tikra, kiek konkrečios informacijos apie pasaulinį apmokestinimą bus pateikta Didžiojo septyneto komunikate, trečiadienį sakė pareigūnas, prašęs likti neidentifikuotas. Iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį nuvyko į Londoną susitikti su savo Didžiojo septyneto kolegomis – tai jos pirmoji tarptautinė kelionė po to, kai pradėjo eiti pareigas.

Pirmasis EBPO plano „ramstis“ sprendžia skaitmeninio apmokestinimo problemas, didesnę kompanijų pelno dalį skiriant šalims, kuriose jos vykdo pardavimus, o ne ten, kur jos yra įsikūrusios. „Antrasis ramstis“ nustato bendrą minimalų pelno mokesčio tarifą, kad būtų baigta mokesčių konkurencija tarp šalių ir būtų surinkta daugiau biudžeto pajamų.

Painios derybos

Nuo tada, kai projektas 2018 m. įsibėgėjo, tarp derybininkų daugėja nesutarimų dėl pirmojo ramsčio taisyklių taikymo srities – apibrėžiant, kurių kompanijų pelnas bus perskirstytas.

Kai kurios valstybės norėtų, kad taisyklės būtų taikomos tik technologijų kompanijoms, teigdamos, kad dabartinė mokesčių sistema netinka skaitmeninio verslo modeliams. Tačiau JAV priešinasi tokiam požiūriui, kuris atimtų biudžeto pajamas iš JAV, nes taisyklės labiausiai paveiktų amerikietišką verslą.

Kelerius metus trunkant diskusijoms, šalys ir toliau ginčijasi, kurioms bendrovėms turėtų būti taikomos naujosios taisyklės – visų pirma bandydamos rasti būdą, kaip jas pritaikyti „Amazon“.

Elektroninės prekybos milžinė gauna didžiules pajamas, tačiau jos pelno marža yra nedidelė. Todėl ji gali neatitikti pelno perskirstymo taisyklių parametrų, nebent jie būtų sukurti specialiai jai – pavyzdžiui, vertinant „Amazon“ debesų verslą atskirai nuo mažmeninės prekybos.

B. Le Maire’as praėjusią savaitę pabrėžė, kad „Amazon“ problemos sprendimas Prancūzijai iš tiesų labai svarbus. „Kai kalbu apie visas svarbias skaitmenines kompanijas, tai ir reiškia visas svarbias skaitmenines kompanijas“, – pažymėjo jis.

Derybininkai vis dar stengiasi susitarti dėl antrojo ramsčio minimalaus mokesčio tarifo ir plano detalių.