Jo teigimu, Pekinas panaudojo politinį spaudimą, kad sužlugdytų Taivano planą įsigyti penkis milijonus dozių tiesiogiai iš Vokietijos „BioNTech SE“, o ne per Kinijos kompaniją, turinčią teisę gaminti ir parduoti „BioNTech-Pfizer Inc.“ vakciną Kinijoje, Honkonge, Makao ir Taivane. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying atkirto, kad Taipėjus „turėtų nustoti aštrinti politines problemas, kaip pretekstą pasitelkdamas vakcinų klausimą“.

Po trijų mėnesių Taivanas moka kainą už vakcinų trūkumą padažnėjus susirgimo atvejams, kurie gali paskatinti šalies uždarymą. Sėkmingai išvengusi pirmosios „Covid“ bangos, šiandien vyriausybė susiduria su ekstremalia sveikatos situacija – iki šiol paskiepyta tik apie 1 proc. Taivano gyventojų, – kuri gali sutrikdyti vietinėje ekonomikoje dominuojančią mikroschemų pramonę, kritiškai svarbią jau ir taip susitraukusiam pasauliniam tiekimui.

Tokį ryšį nurodo Taivano biuro Niujorke vadovas, kuris įspėjo apie „logistikos problemas“ neturint galimybės gauti daugiau vakcinų. Visgi atsisakydama kiniškų vakcinų ir perspėdama apie išaugusį lustų trūkumą, jei negaus pakankamai dozių iš svetur, vyriausybė dar labiau skatina didžiausias pasaulio ekonomikas didinti investicijas, kurios ilgainiui gali sumažinti Taivano konkurencinį pranašumą puslaidininkių rinkoje.

Taivano problema iliustruoja jo strateginę, tačiau pažeidžiamą padėtį tvyrant įtampai tarp JAV ir Kinijos. Taivaną, kurį nuo Kinijos skiria 177 kilometrų sąsiauris, Pekinas vertina kaip provinciją, o jo užkariavimas yra pagrindinis prezidento Xi Jinpingo tikslas dėl istorinių ir ideologinių priežasčių. JAV yra Taipėjaus demokratinės vyriausybės sąjungininkė ir aktyvi jos eksporto, ypač „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ („TSMC“) gaminamų mikroschemų, pirkėja.

Praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs mikroschemų trūkumas, sukėlęs rūpesčių įvairioms pramonės šakoms nuo automobilių iki kompiuterinių žaidimų, lyg ir turėjo suteikti Taipėjui pasaulinį pranašumą. „TSMC“ yra pasaulyje pirmaujanti pažangiausių puslaidininkių tiekėja, kuri valdo 56 proc. lustų gamybos verslo. Lustų inžinerija užsiima tokie kompanijos klientai, kaip „Apple Inc.“ ir „Qualcomm Inc.“.

Tačiau fortūna nuo Taivano staiga nusisuko. Pandemija įsisiūbuoja kaip tik tuomet, kai sausra sukėlė elektros energijos tiekimo trikdžius, paskatindama ekonominį netikrumą ir pasaulinio akcijų indekso, kuris laikėsi sėkmingiausiai ketverius metus iki pat sausio mėnesio, nuosmukį.

Negana to, puolamas pats Taivano geopolitinės įtakos šaltinis – jo dominavimas pažangiausių lustų rinkoje, nes JAV, Europos ir Japonijos vyriausybės, supratusios puslaidininkių tiekimo grandinės strateginį pobūdį, siekia paskatinti jų gamybą namuose. Kinija į puslaidininkių rinką pumpuoja milijardus po to, kai Vašingtonas ėmė griežčiau kontroliuoti JAV mikroschemų technologijos eksportą.

„Manau, kad tapome pernelyg priklausomi nuo Taivano ir Korėjos, taigi mums reikia labiau subalansuotos pasaulinės tiekimo grandinės“, – interviu sakė didžiausio pasaulyje mikroschemų gamintojo Silicio slėnio „Intel Corp.“ generalinis direktorius Patas Gelsingeris. JAV ir Europa turėtų veikti „agresyviau“, kad atsvertų Azijos „pranašumą“ gaminant puslaidininkius, kurie daugiausia naudojami Vakaruose, pridūrė jis.

„Intel“ nusiteikęs konkurencingai ir planuoja mesti iššūkį „TSMC“ pažangiausių lustų gamyboje, tačiau P. Gelsingeris nėra vienintelis, kurio balso Taivanas klausosi su nerimu. Komercijos sekretorė Gina Raimondo šį mėnesį sakė, kad nors Joe Bideno administracija bendradarbiauja su Taipėjumi ir „TSMC“, kad išspręstų lustų trūkumo problemą, ji taip pat siekia sumažinti JAV priklausomybę nuo Taivano. „TSMC“ šiuo metu kaip tik stato naują lustų gamyklą JAV.

Kai kurie Vašingtone teigė, kad Taivanas naudingas Kinijai, nes įgalina technologijų perdavimą. Respublikonai Michaelas McCaulas ir Tomas Cottonas paragino administraciją bendradarbiauti su Taipėjumi, kad būtų „sumažinta rizika, jog Taivano bendrovės teiks paslaugas ir technologijas nerimą keliantiems subjektams,“ – nuoroda į Kinijos valstybės remiamas kompanijas, turinčias ryšių su kariuomene.

Atsižvelgiant į maždaug 50 milijardų dolerių vyriausybės finansavimą lustų gamybai JAV ir pažadą dar daugiau jų pagaminti Europoje ir Pietų Korėjoje, atsiranda ženklų, kad Taivanas pradeda jausti situacijos nepatogumą.

Vyriausybė rengia naują eksporto kontrolės sąrašą, taikydamasi į karinėms reikmėms naudojamas technologijas, siekdama sugriežtinti eksporto į Kiniją ribas ir padidinti baudas už pažeidimus, teigė informuotas asmuo, kuris prašė likti neįvardytas.

Visa tai vyksta po to, kai „Alchip Technologies Ltd“ akcijos balandžio mėnesį nusmuko, „Washington Post“ pranešus, jog bendrovė tiekė mikroschemas „Phytium“, susijusiai su Liaudies išlaisvinimo armija. „Alchip“ tvirtino, kad visada laikėsi vyriausybės reguliavimų ir kad „Phytium“ projektai buvo sustabdyti.

Taipėjus tapo atsargesnis, kadangi Kinijos įmonės deda vis daugiau pastangų samdyti Taivano inžinierius. Praėjusį mėnesį kabinetas susitiko aptarti, kaip užkirsti kelią vietinių talentų nutekėjimui, o Darbo ministerija liepė vietinėms darbo paieškos svetainėms pašalinti skelbimus, kviečiančius Taivano piliečius dirbti Kinijoje, ypač puslaidininkių pramonėje.

Kompanijoms ir samdymo agentūroms gali būti skiriama net 500 000 NT (17 900 dolerių) bauda už tokių darbo vietų reklamą ir 5 milijonai NT už vietinių inžinierių įdarbinimą Kinijos kompanijose žemyninėje šalies dalyje, teigė ministerijos pareigūnas Huang Chiao-tingas. Darbo paieškos svetainė „1111“ pranešė, kad pašalino beveik 3000 tokių darbo skelbimų. Tyrėjai per pastaruosius du mėnesius apsilankė keturių Kinijos bendrovių, įskaitant „Bitmain Technologies Ltd“, vietiniuose biuruose, nagrinėdami įtarimus, kad jos neteisėtai įdarbino inžinierius.

„Agresyviau tyrinėdami Kinijos kompanijų pastangas įdarbinti Taivano inžinierius, tikimės, kad galėsime užkirsti kelią galimam komercinių paslapčių nutekėjimui į Kiniją, jei vietiniai talentai būtų pasamdyti“, – sakė Judy Chen, Sindžu apygardos prokuratūros atstovė. Ji atsisakė įvardyti kitas tiriamas kompanijas.

Valdančiosios Demokratinės pažangos partijos nariai svarsto galimybę pakeisti įstatymą, kad būtų sugriežtintos bausmės už intelektinės nuosavybės vagystę. Įstatymų leidėjas Chao Tien-linas siūlo laisvės atėmimą tiems, kurie bus pripažinti kaltais dėl ekonominio šnipinėjimo – nusikaltimo, šiuo metu neįtraukto į Taivano įstatymus.

„Taivanas turi laimėti partnerių pasitikėjimą ir padėti užkirsti Kinijai kelią kurti tiekimo grandinę iš pavogtų technologijų“, – sakė T. Chao komentaruose, kuriuos pateikė jo padėjėjas.

Ar to pakaks numalšinti susirūpinimą Vašingtone, gali paaiškėti paskelbus prezidento Joe Bideno puslaidininkių tiekimo grandinės apžvalgą. Šimto dienų peržiūra turėtų būti baigta birželio 4 d. Jau žinoma tai, kad JAV lustų gamybai bus teikiama abiejų partijų parama, o Taivanas atsidurs nepalankioje situacijoje.

„Taivanas dominuoja puslaidininkių gamyboje, ir viena kompanija, „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“, praktiškai kontroliuoja visą rinką“, – šį mėnesį Senate kalbėjo Teksaso respublikonas senatorius Johnas Cornynas, pristatęs „CHIPS for America“ aktą, skirtą paskatinti vietinę mikroschemų gamybą.

Taivano pramonės tvarumu taip pat buvo suabejota po to, kai šį mėnesį kelis kartus nutrūko elektros energijos tiekimas, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos veiksniams, įskaitant vandens stygių ir netikrumą dėl būsimo elektros energijos tiekimo lustų gamyklose.

Pirmadienį tokių technologijų kompanijų, kaip išmaniųjų telefonų gamintojas „Xiaomi Corp.“ ir kompiuterių milžinas „Lenovo Group Ltd.“, akcijos nusmuko, kilus susirūpinimui, jog Taivano „Covid“ protrūkis gali dar labiau pakenkti puslaidininkių tiekimui.

Taivanas galėtų įveikti viruso protrūkį ir energijos bei vandens stygių, pademonstruodamas, kad jo kompanijos „ir toliau geba patenkinti pasaulinę paklausą, išlaikydamos gamybą daugiausia Taivane“, teigė Taivano ekonominių tyrimų instituto tyrėja Arisa Liu.

Artimiausiu laikotarpiu tam reikės vakcinų. Šeštadienį „Shanghai Fosun Pharmaceutical (Group) Co. Ltd.“, Kinijos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos platintojo, pirmininkas Kinijos valstybinei „Xinhua“ naujienų agentūrai pareiškė, kad kompanija yra nusiteikusi „suteikti vakciną savo tautiečiams Taivane“.

Tačiau lieka neaišku, ar Taivanas sutiks su „Fosun“ vakcinų sandoriu, todėl labiau tikėtina, kad vakcinos taivaniečiams bus tiekiamos iš Europos arba JAV. Pasak Chunhuei Chi, buvusio Taivano patarėjo sveikatos politikos klausimais, kuris šiuo metu yra Oregono valstijos universiteto pasaulinės sveikatos centro direktorius, „daugelis Taivano politikų paragino Taivano vyriausybę naudoti mikroschemas kaip svertą“ vakcinoms gauti.

Nors vyriausybė nenori akivaizdžiai naudoti šio sverto, „jei JAV yra susirūpinusi „TSMC“ lustų tiekimu, ji turėtų paskatą aprūpinti Taivaną vakcinomis, kad užtikrintų, jog šis protrūkis nesutrikdys gamybos“, sakė jis.